Nepaliovinusi Gabija nuo mažens svajojo tiektais tapti gydėja. Gyveno su tėvais mažame kaimelyje, į mokyklą bėgdavo tris kilometrus iki artimiausius kaimo. Ten stovėjo ir mokykla, ir poliklinika, ir paštas, net trys krautuvės.
Mokykla buvo didelė ir nauja, mergaitė mokėsi su dideliu noru, viskas jai sekėsi lengvai, baigė penktą klasę.
„Gabij, kelkis, ko tu taip išsimiegojai“, garsiai pasakė motina, įėjusi į namą su vedru, kuriame jau buvo pieno – tik katik nugriebusi karšę. „Į mokyklą užsimigėjai, aš tave pažadinau, kai ėjau į tvartą.“
„Oi, mama, tikrai“, nukrito nuo lovos Gabija ir per
