Deimantė negirdėjo ratuko čaibo ligoninės koridoriaus linoleume, nei skubotų žingsnių. Jos galva šiek tiek siūbavo į šonas judesių ritmu. Ji nematė virš jos besikeičiančių ryškių fluorescinių lempų, negirdėjo Dariaus šauksmo: “Deimantė! Deimantė!” Nejūrėjo, kaip gydytojas jam užstodavo kelią. “Jums čia draudžiama. Laukit čia.”
Darius atsisėdo ant sujungtų kėdžių prie intensyviosios terapijos palatos durų, užsikabino alkūnėmis į išskėstas kelis ir paslėpė veidą delnuose. Nieko to ji nematė. Ji skrido greitame šviesos sraute ir norėjo tik vieno – kad skrydis sustotų ir atėtų ramybė.
***
Ji vaidino trumpoje juokingoje scenoje studentų vakarėlyje, skirtame 8-ajam kovo. Vaidino studentę, kuri atėjo į egzaminą nepasiruošus ir bandė išsisukti. Salė juokėsi ir smarkiai plotė. Po to buvo šokiai, ir Darius pakvietė ją.
“Tu taip nuostabai vaidinai, tiesiog tikra aktorė,” – atvirai susižavėjęs tarė Darius, žvelgdamas į Deimantę.
“Aš išvis neturėjau vaidinti. Vita paskutinę akimirką išsigando ir pabėgo. Aš taip jaudinausi, kad pamiršau žodžius, tekdavo mintyse išgalvoti. Mane drebėjo nuo baimės.” – Deimantės akys vis dar spindėjo iš jaudulio ir įsitempimo.
“Aš nieko panašaus nepastebėjau. Tu vaidinai labai užtikrintai ir sklandžiai. Buvo linksma. Tu pasirinkai ne tą profesiją.”
Po šokių jis palydėjo ją į bendrabutį ir nevikriai pabučiavo į skruostą. Pats Darius gyveno su tėvais. Jie pradėjo susitikinėti, o po mėnesio išsinuomojo mažą kambarį pas vienišą senutę netoli instituto. Darius ištempė sunkią kovą su savo tėvais. Galiausiai jie pasidavė ir sutiko padėti įsimylėjėliams.
Senutė už sienos prastai girdėjo, bet jie dėl visa ko įjungdavo garsesnę muziką. Deimantė prisiminė tą laikotarpį kaip laimingiausią savo gyvenime.
“Aš tave myliu,” – sušnibždėdavo įkaistęs Darius, gulėdamas šalia Deimantės ir sunkiai kvėpavodamas.
“Ne, aš tave myliu stipriau,” – atsakydavo Deimantė, prisiglaudusi skruostu pBet kai jis pasilenkė prie jos ir švelniai prisilietė lūpomis prie kaktos, Deimantė suprato, kad ši meilė dar gali išgyventi – jei tik abu to norės.
