Uncategorized
0143
Žmona juokėsi, kai aš verkiau
Moteris juokėsi, kai aš verkiau. „Baik verkti kaip vaikas!“ – smarkiai apsisuko nuo viryklės Aistė, kumščiuodama maišyklę.
Zibainis
Uncategorized
0150
Nesustabdoma ilgesio tėkmė.
Austeja negalėjo susitvarkyti. Mažoji Gabija miegodavo ant jos rankų, tačiau ji vis dar negalėjo atsitraukti
Zibainis
Uncategorized
097
Vienas žingsnis iki išsiskyrimo
Tas vienas žingsnis prieš skyrybas Greta stovėjo prie lango ir žiūrėjo, kaip Algirdas ratus sukioja kieme
Zibainis
Uncategorized
053
Per vėlu atleisti
Per vėl atleidimui Laimutė Jankauskaitė stovėjo prie lango ir žiūrėjo, kaip šiukšlininkas šluoja paskutinius
Zibainis
Uncategorized
066
Vienas žingsnis iki skyrybų
Birželis 15 d. Jurgita stovėjo prie lango ir žiūrėjo, kaip Mindaugas ratu ratu važinėja kieme su savo
Zibainis
Uncategorized
0339
Buvau tik atsargine galimybe
— Aistė! Ką tu darai?! — sušuko moteris į telefoną, o jos balsas virpėjo dėl pykčio. — Tu gi supranti
Zibainis
Uncategorized
0169
Tėvo naujoji žmona
*Dienoraštis* Tvirtai spaudžiau rankoje vestuvių pakvietimą ir negalėjau patikėti savo akims.
Zibainis
Uncategorized
081
Per vėlai atleisti
Valentina Jurgis stovėjo prie lango ir žiūrėjo, kaip šluotos vyrutis sugrėbia paskutinius geltonus lapus.
Zibainis
Uncategorized
063
Nemaitinė šeima tapo mano
Svetima šeima pasirodė mano Ona Mikalauskienė visad sakydavo, kad likimas mėgsta mesti žmonėms staigmenas
Zibainis