Nekenčiu savo anūko. Kaip išmokti jausti šilumą? Esu Birutė Didžiulytė, man šešiasdešimt dveji metai

– Mam, susipažink, tai Eglė, – šiek tiek droviai pristatė Matas merginą, su kuria vėlai vakare atėjo namo.

– Mam, susipažink, tai Gabija, – šiek tiek sudrebėjusiu balsu pristatė Dovydas merginą, su kuria vėlai

Stovėjo darbininkas – tokiais žodžiaus Juozą pasitiko Ona Kazlauskienė. Ji buvo jo žmonos Rūtos senelė.

Pačioje mūsų santykių pradžioje Dovydas aiškiai pareiškė: namų ruošos jis nelies. Jis tvirtino, kad uždirba

mirė. Vietoj to, ji pradėjo gyventi. Su kiekviena diena Rūta atranddavo naują džiaugsmą – ryto kavą ant

Pirmųjų mūsų santykių dienomis Dovydas aiškiai pasakė: namų ruošos darbuose jis nedalyvaus.

Atsisėdusi prie keptuvėje šiek tiek pridegusių kotletų, negalėjau patikėti savo ausimis. — Tavo galiojimo

Aš negaliu jo palikti. Jis atneša tiek rūpesčių… ir tiek meilės. Aš negaliu jo ilgam palikti vieno.









