Uncategorized
036
MANO SUNUS PADĖJO AKLAM SENIUI SUMOKĖTI UŽ MAISTĄ – ŠIANDIEN PRIE MŪSŲ NAMŲ PRISTATYTA JUODŲ SUV AUTOMOBILIŲ KOLONA
Tai visada buvome tik mes du – aš ir mano sūnus. Jo tėtis išėjo, kai berniukui buvo tik treji metai.
Zibainis
Uncategorized
017
Aš tavęs nepaliksiu, nesijaudink!
Vakar įsidėjau margą vasarinę suknelę, šiek tiek padailinau plonas lūpas ir priešing veidrodį susirūpinusi
Zibainis
Uncategorized
045
Aš tavęs nepaliksiu, nesijaudink!
Seniai, prieš daug metų, buvo viena moteris, kuri prisiminimų šešėlyje liko viena. Gabija pirmą kartą
Zibainis
Uncategorized
050
Išgelbėtojas
Liko važiuoti apie šimtą kilometrų, kai mano automobilio priekiniai žibintai iššvietė ant kelkraščio
Zibainis
Uncategorized
028
Kiekvieną rytą ji paliko pusryčius nepažįstamam – tai, kas nutiko jos vestuvių dieną, sujaudino visus.
Kasdien 4:30 ryto, Gabija Didžiulytė atvykdavo į „Puošnų Kvapą“, jaukų kepyklėlę, pasislėpusią Vilniaus
Zibainis
Uncategorized
046
Išlaisvintojo kelias
Liko važiuoti šimtą kilometrų, kai mašinos žibintai apšvietė užgesusią raudoną automobilį su pakeltu kapotu.
Zibainis
Uncategorized
062
Vaikų įžeidimai
Liepos 15 d. Rūta išdėstė košę lėkštėse, o sūnaus porcijoje uogienės pieštu veideliu nupiešė linksmą šypseną.
Zibainis
Uncategorized
0110
Aš radau slapta užrašą dėvėtame drabužyje – kas įvyko toliau, vis dar jaučiasi kaip stebuklas
Radau užrašą, paslėptą prelų parduotuvės suknelėje – kas nutiko toliau, vis dar atrodo kaip stebuklas.
Zibainis
Uncategorized
0152
Nežinoma ranka man įteikė kūdikį ir dingo – po 17 metų sužinojome, kad mūsų įvaikintas sūnus yra turto paveldėtojas
Vieną vėtrų supintą sausio naktį 1991-ųjų, kai sniegas slėpė ramų kalnų kaimą vardu Gluosnkalnis, sėdėjau
Zibainis