Vieną vėtrų supintą sausio naktį 1991-ųjų, kai sniegas slėpė ramų kalnų kaimą vardu Gluosnkalnis, sėdėjau

Kiekvieną rytą 4:30 val. Aušta Dainauskaitė atvykdavo į „Pupa ir Kvietynas“ – jaukios kepyklėlės, įsikūrusios

Sėdėdama priešais savo dukrą jaukioje miestelio restorano užkandinėje, stebėjau, kaip jos akys kibirkščiuoja

Naktiniai skambučiai – tai tikrai ne mano stilius. Suprantama, normalūs žmonės tiek vėlai nevarso, nebent

Aš Radau Užrašą, Paslėptą Senų Drabužių Parduotuvėje – Kas Nutiko Toliau, Jaučiasi Kaip Stebuklas Visada

Mažas ligoninės kambarys buvo apsiaustas pusiau tamsoje. Silpna lemputės šviesa vos apšvietė mergaitės veidą.

Vieną vėtrų supurtą sausio naktį 1991-ųjų, sniegas tyliai krito ant Žvirbliškės kalvų – mažo, ramaus

Prieš keturiolika metų šaltą žiemos popietę jauna mergina, vardu Aušra, skubėjo per Vilniaus gatvę, kai

Šiandien vėl mačiau ją. Jaučiuosi lyg gyvenime sukritus labai sunkiam akmeniui. Atsiminimai sugrįžta