Uncategorized
0173
Paskutinė likusiųjų
Laukiant mamos Už lango sutemsta, o motinos nėra. Aušra, suktindama ratus savo invalido vežimėlyje, pririeda
Zibainis
Uncategorized
0394
„Man patinka šis namas. Sūnau, perrašyk jį man! – Sūnaus motina trokšta mano būsto“
Aistė sustingo, išgirdusi uošvės žodžius. Pirštai patys atsipletė, ir padėklas su trenksmu nukrito ant
Zibainis
Uncategorized
043
Dešimt metų tylėjo
Na, klausyk, buvo taip: „Gana jau tylėti!“ – sušuko Lina, trinkteldama delnu į stalą. „Dešimt metų kentėjau
Zibainis
Uncategorized
076
Dešimt metų tylėjimo
Dešimt metų tylėjo „Baik tylėti!“ – suriko Lina, pliaukštelėjusi delnu į stalą. „Dešimt metų kentėjau
Zibainis
Uncategorized
0516
– Mes su tavo vyru mylime vienas kitą ir netrukus susituoksime, – pareiškė nepažįstama moteris. – Taigi, susirinkite daiktus ir išeikite iš mūsų namų.
– Tu Eglė? Vyčaslovo žmona? – Taip… O kas klausi? – Nesvarbu. Svarbu, kodėl atėjau! Grūskis daiktus
Zibainis
Uncategorized
052
Sutuoktinė neįsileido per slenkstį
Žmona neužleido slenksčio Vytautas stovėjo prieš žinomus duris, dvejojęs ar spustelėti skambutį.
Zibainis
Uncategorized
070
Žmona neleido į namus
Stovėjau prie žinomo buto durų, rankoje didelė kuprinė su daiktais. Kabligaliuose žvangė mano buto raktai
Zibainis
Uncategorized
034
Šioje šeimoje tavęs nėra
Tave šeimoje nebėra – Tave čia nėra! – Elenos balsas drebinosi pykčiu. – Supranti? Šioje šeimoje tavęs nebėra!
Zibainis
Uncategorized
0167
Šioje šeimoje tavęs nėra
Šeimoje tavęs nebėra „Tavęs čia nebėra!“ – Elenos balsas drebojo nuo pykčio. – Supranti? Šioje šeimoje
Zibainis