Uncategorized
0118
„Aš palieku, nes myliu kitą – vyras pasakė minutę prieš savo pražūtį“
Vakaro šviesa švelniai skverbėsi pro tules. Austėja padėjo ant stalo dvi lėkštes su vakariene ir žvilgtelėjo
Zibainis
Uncategorized
034
Išskirtinumas
Paprastai tokiais kaip aš sakoma – “ji turi dovaną”. Bet aš tai visada laikiau bausme.
Zibainis
Uncategorized
025
Išskirtinumas
Paprastai apie mane sakytų “ji turi išskirtinį talentą”. Bet aš tai visada laikiau bausme. Tačiau viskas
Zibainis
Uncategorized
0337
Pasirūpink savimi, nedirbk man! – aš garsiai pasakiau, išeidama iš namų
— Norėtum dešrelių ar kiaušinienės? — paklausė Gabija. Tomas sėdėjo prie stalo, naršydamas žinias telefone.
Zibainis
Uncategorized
024
Aš tapau našle šešerių metų.
Teta Morta, išgirdusi visą šitą istoriją, tik galvą sukrėtė ir rimtai tarusi: “Ko tu verkai, Berneli?
Zibainis
Uncategorized
0144
Aš likau viena sulaukusi šešerių.
Aš tapau našlaičiu būdamas šešerių metų. Mūsų jau dvi mergaitės buvo, o mama gimdė trečiąją.
Zibainis
Uncategorized
021
Jubiliejinis tortas, kuris pakeitė viską
Prieš kelis dešimtmečius Eglė Martynaitė atkišo burną ir lengvai padėjo užverstą staltiesę ant keturaliojo
Zibainis
Uncategorized
031
„Nieko nežinau, bet jūs nurodėte save tėvu – pasiimkite dvynius!“
Kiek daugiuoja aiškini, eilėrašty „tėvas“ esi tuojai, atsiimi dvynius! Po trejų metų skyrybų staiga tapau
Zibainis
Uncategorized
030
Gimtadienio tortas užbaigė šventę
Vita Petkevičienė atsargiai pertvarkė drožiantis rankomis skrybėlę po gėlių vaza ir dar kartą pažvelgė
Zibainis