Uncategorized
021
Aš tavęs niekada nepamiršiu
Aš tavęs niekada nepamiršiu Laimutė Didžiulienė grįžo namo atsegta vilnonėle paltu, su apsinešusiu portfeliu
Zibainis
Uncategorized
045
O kas mano tėvas?
Tas dienoraštis: “Kas tada yra mano tėvai?” “Gabija, ar einam į kiną sekmadienį?”
Zibainis
Uncategorized
0408
Pavojinga sesuo
Vika po darbo užejo į prekybos centrą. Pagrindinės buhalterės jubiliejus po kelių dienų, o jų skyrius
Zibainis
Uncategorized
068
O aš tave mylėjau…
Juk tu man patikai… Aušra išėjo iš biuro ir priėjo prie savo mašinos stovėjimo aikštelėje.
Zibainis
Uncategorized
067
O tu man patikai…
Aš tau patikau… Gabija išėjo iš ofiso ir priėjo prie mašinos stovėjimo aikštelėje. Kapotas ir priekinis
Zibainis
Uncategorized
055
Sveikas! Žinojau, kad mūsų keliai vėl susikirs…
Labas! Žinojau, kad mes galu gale susitiksime… Prieš metą Tomas grįžo iš darbo ir staiga ją pamatė.
Zibainis
Uncategorized
050
„Vertas dėmesio jaunasis“
Aušra stovėjo prie lango ir žiūrėjo į tuščią kiemą. Sutramdytas sniegas blizgėjo iš likusių šilvestrinių
Zibainis
Uncategorized
031
Niekuomet tavęs nepamiršiu
Niekada tavęs nepamiršiu Lina Didžiulienė grįžo namo neatsegta vilnonėlia, su susidėvėjusiu portfeliu
Zibainis
Uncategorized
032
Mano svajonės apie šeimą – tu juk žinai, kad vaikų negaliu turėti…
Žinok, manęs gimdyk. Juk žinai, kad aš negaliu turėti vaikų… Gimdyk vaiką, manęs gimdyk.
Zibainis