Vis dar atsimenu tą šviežių trakų rožių kvapą vestuvėse. Blyškiai balti staltiesiniai, kristalinių bokalų

Nina skubėjo namo. Jau dešimta vakaro, norėjosi kuo greičiau pasiekti savo butą, pavalgyti ir atsigulti.

Niekas kaime nesuprato, kodėl Linai taip nesisekė širdies reikaluose. Mergina gabi, viskas tvarka – protinga, graži.

PAĖJIMAS Į RESTORANĄ. “Pirmyn į nuotykius!” – viena kitai tarė uolos tvirtos draugės, metačios

Niekas kaime nesuprato, kodėl Monetai taip nepasisekdavo meilėse. Mergina gi šauni, viskas prie jos –

— Tu jau antrą naktį namie nemiegojai, Tadai, — mano balsas buvo ramus kaip užšalę ežeras, bet viduje

—Tu vėl praleidai naktį ne namie, Darius,— mano balsas buvo ramus, lyg ledas. Kraujas plūdo ugnimi, lyg

Žmonės šešėlyje, klausyk.. Tas Romualdas, mes jį vadindavom Romiu, su Austėja gyveno iš mokyklos laikų

Vaistutis ir Liepsnelė laimingai augino Mažvydę, o Aušrinė, iš pradžių pavydėdama seseriai dėdavo, galiausiai