Uncategorized
010
Senelio rūpesčiai
Senelio rūpesčiai Jonas Petraitis pusę metų buvo našlys. Pirta stipri skausmas atslūgo, pasislėpė kažkur
Zibainis
Uncategorized
0339
Parduosime namą, o mamą pasikviesime pas save
Namus parduosime, o motiną – pas mus Sigis sėdėjo virtuvėje kartu su savo žmona Jūrate. Ji kapstėsi prie
Zibainis
Uncategorized
0116
Buvęs uošvienis…
Rūta svėliai žiūrėjo į gražų gėlių puokštę, kurią kurjeris atgabeno prieš pusvalandį. Klaidos būti negalėjo
Zibainis
Uncategorized
019
Pamoka visam gyvenimui
Šiandien parašysiu apie dieną, kuri manęs niekada nepaleis. Sėdėdama prie lango, mačiau, kaip mano anūkas
Zibainis
Uncategorized
0811
Neturtingas žmogus įteikia autobuso bilietą mamai su trimis vaikais, o kitą dieną randa dešimtis dėžių savo durų priekyje
Vargšas vyras nupirko autobusų bilietą tris vaikus turinčiai motinai, o kitą rytą prie savo durų rado
Zibainis
Uncategorized
018
Pamoka visam gyvenimui
Pranciška žiūrėjo į savo anūką ir norėjo jam duoti tokių plyšių, kad prisimintų senelės smūgį visą gyvenimą.
Zibainis
Uncategorized
044
Tėvas ištekino ją už elgetos, nes ji gimė akla – tačiau tai, kas įvyko vėliau, visus privertė nutikti.
**Dienoraštis** Aš niekada nemaciau pasaulio, tačiau jaučiau jo svorį kiekviename savo įkvėpime.
Zibainis
Uncategorized
0198
Parduosime namą, o mamą pasikviesime į svečius
Senais laikais, kažkur Lietuvos kaime, vyras vardu Algirdas sėdėjo virtuvėje su savo žmona Danute.
Zibainis
Uncategorized
094
Po vyro mirties atsisakiau jo sūnaus – po dešimties metų sužinojau skaudžią tiesą
Vis dar prisimenu tą rytą, kai paskambino telefonas. Skambino iš ligoninės. Širdis sustojo, dar neištarus žodžio.
Zibainis