Uncategorized
023
Atsarginis oro uostas
Atsarginis aerodromas Girdi mane? jo balsas buvo tylus, beveik kaltas. Beveik. Rasa, sakau, ar tu mane
Zibainis
Uncategorized
024
Naujo gyvenimo kaina: jo pasirinkimų kelias Lietuvoje
Naujo gyvenimo kaina Rūta, man reikia tau kai ką pasakyti. Seniai apie tai galvojau. Rūta Mickevičienė
Zibainis
Žudantys paslapčių šešėliai: Ką matė vaikas?
Paslaptys, nuo kurių šalčiu eina per nugarą: Ką matė vaikas? Sako, vaikai tikras šeimos veidrodis.
Zibainis
Mirtini paslapčių šešėliai: Ką matė vaikas?
Sakoma, kad vaikai tikras šeimos atspindys. Bet kas nutinka, kai šis veidrodis rodo ne meilę, o pavojų
Zibainis
Uncategorized
023
„Išdaviau vyrą ir dėl to nesigailiu“: tai nebuvo filmo verta akimirka ar romanas viešbutyje su vaizdu į jūrą. Tai nutiko paprastoje kasdienybėje – tarp apsipirkimo ir skalbimo.
Aš išdaviau savo vyrą ir dėl to nesigailiu. Tai nebuvo filmo verta aistra ar viešbutinis romanas su vaizdu į jūrą.
Zibainis
Uncategorized
0118
Dešimt ilgų metų mano miesto žmonės iš manęs tyčiojosi: jie kuždėjosi už nugaros, vadino mane paleistuve, o mano mažą sūnų – našlaičiu.
Dešimt ilgų metų žmonės mano miestelyje šaipėsi iš manęs: slapta šnabždėjosi, vadino mane paleistuve
Zibainis
Žudantys paslaptys: Ką matė vaikas?
Paslaptys, kurios žudo: Ką matė vaikas? Sako, kad vaikai tai šeimos sielos veidrodis. O ką daryti, kai
Zibainis
Uncategorized
043
Tetos pasirodymas (Apsakymas)
Tu su tuo niekur neisi, pasakė Viktoras, net neatsisukdamas. Jis stovėjo prie veidrodžio prieškambaryje
Zibainis
Uncategorized
028
– Mes bandėme nunešti jūsų daiktus į radinių kambarį, – pastebėjo pareigūnas. – Bet… Jūsų katinas tikras karys. Nieko neprisileido prie daiktų. Pasiimkite jau ir daiktus, ir katiną – mums čia ir taip darbų netrūksta…
Bandėme jūsų daiktus nunešti į radinių kambarį, pastebėjo pareigūnas. Tačiau… jūsų katinas labai karingas.
Zibainis