Tiesiog gyventi toliau Ramutė smagi, žvitri mergaitė iš Vilniaus, su dviem netvarkingai styrančiais kasytėmis
Kol skubėjau namo per rūko lašais apsisiautusią Vilniaus gatvę, man kilo keistas jausmas, lyg būčiau
Tu neisi, pasakiau, net neatsisukdamas į Rasą. Stovėjau prie veidrodžio prieškambaryje, tvarkiausi kaklaraištį.
Prieš daugelį metų Vilniuje, Gedimino prospekto kavinėje, viena moteris užsisakė stalą dešimčiai asmenų
Jis klajoja po naktinį Vilnių stipriai svyruodamas po nemažos dozes alkoholio. Kur jis atklydo?
Sudėtinga laimė Tai kaip čia, skiriamės? Dainiau, nejaugi juokauji? Rasa sustingo virtuvėje, žiūrėdama
Paskutinė prašymas Ne, aš nebegrįšiu namo… sunkiai atsidusau Mindaugas, susirietęs iš skausmo.
Ponia, leiskite praeiti! Kažkas pastūmė Danutę per nugarą, ir ji nenorom žengė dar vieną žingsnį, įsikibusi
Apie tai, kad Vytautas atvažiuos, jau seniai visas kaimas žinojo. Merginos ruošėsi garbanojo plaukus