Rūta nervingai vaikščiojo po savo nedidelį butą Kaune, telefoną tvirtai suspausdama rankoje, kuriame
Gabriele, bet ten žiema šalta! Krosnis, malku neštis reikia! Mama, tu gi kaimietė, vaikystėj tik tokį
Prašau, dukrele, pasigailėk manęs, jau trečią dieną nevalgiau nei trupinėlio duonos, ir nebeturiu nė
Oi, klausyk, turiu tau vieną istoriją… “Mama, ar tėtis buvo teisus, kai sakė, kad tau su
VILKO SARGASMano vardas Emilis, nors čia, kaime, visi mane vadina ponu Emiliu. Man septyniasdešimt dveji
Septyniolikmetė motinaTą akimirką, kai laikas sustojo, o širdys plakė vienu ritmu su panika ir viltimi
Septintojo aukšto privataus ligoninės palata buvo keistai tyli. Širdies monitorius vienodai pyptelėjo
Siaubingas atradimas anytės puode Anytė pažvelgė į puodą ir iš siaubo sušuko. Aušrą prabudusi Rasa, kaip
Mamyt, tu nori dovanočio mūsų butą brolio sūnui? O paskui atvažiuosi pas mane gyventi? Aš tavęs neįleisiu!