Ar gal ši pikta, lyg prispausto žvėries moteris jo motina? Jos žodžiai: Tu mano jaunystės klaida skambėjo
Tėvas pamatė mėlynę po dukters akimi ir paskambino jos vyro gyvenimas buvo sunaikintas. Marija stovėjo
Svarbiausia ištekėti sėkmingai. Turtingas vyras tai laimingas gyvenimas. Gabija buvo vienintelė tėvų dukra.
Ona, bet ten žiemą šalta! Krosnis, malkas reikia neštis! Mama, tu gi kaimietė, vaikystėje tik tokią pat
Štai ta suknelė! Ar tikėtum, kad ją išmetė čia? atvėrusi šiukšliadėžę, Eglė užšąlo lyg nušalusi.
“Prašau, tekėk už manęs,” maldavo vieniša milijonierė benamį. Tai, ką jis paprašė mainais
Ko tu? Jau dešimt metų esame santuokoje! Kokią meilužę? Man ir tavęs užtenka! Gabija nieko negalėjo su
Neparuoši tuštumai Niekada nemaniau, kad išsiskirsiu antrą kartą. Po antro skyrybų jaučiausi išsekęs
Tą dieną prie mano slenksčio pasirodė moteris, kurios nebučiau mačiusi penkerius metus. Tamara Nikitaitė.