Diena, kai supratau, kad gyvenau su pabaisa Vienuolika metų maniau, kad turiu šeimą. Žmoną, du vaikus

Niekada nemylėjau savo žmonos ir daug kartų jai tai sakiau. Kaltės nebuvo jos gyvenome pakankamai gerai.

Šešiasdešimt penkerių metų supratau, kad vaikams mūsų jau nereikia. Kaip tai priimti ir pradėti gyventi sau?

Taksas sustojo prie kapinių vartų. Jaunuolis, išlindęs iš mašinos, priėjo prie moters, parduodančios

Penkeri metai be vaikų apsilankymų, tačiau testamentinės sąlygos pakeitimas juos sugrąžino Turiu du sūnus

Šiandien mano širdis skauda ir veržiasi pykčio. Noriu, kad mano sūnus išsiskyrstų. Kam jam tokia kvailioji žmona?

Mano dukra su žentu paliko man anūkus visoms atostogoms. O aš savo pensijoje turiu juos maitinti ir linksminti.

Turbūt ji galvojo, kad jis buvo tik vargšas suluošęs elgeta! Kasdien maitindavo jį tuo mažu maistu, kurį

Ona Didžiulienė žingsniavo mažo miestelio gatvėmis prie Alytaus, kad parvestų anūkę iš mokyklos.