Uncategorized
017
Pajusk laimę akimirka pažvelgus
20251217, ketvirtadienis Mano dienoraštį vėl užsirašau su šiltu, bet liūdnu jausmu. Jau devyniolika metų
Zibainis
Uncategorized
021
Ištikimybė – ne pasiteisinimas skyryboms
Išdavystė ne priežastis skyryboms Kas!? Ieva beveik išmetė puodelį. Išdavystė ne priežastis?
Zibainis
Uncategorized
0123
Atsisakiau vežti sodinukus anytai savo naujame automobilyje ir tapau bloga marti
Ugnė, ką čia darai? Tai tik pomidorų sėklos, jie nesukauja! Dainius stovėjo prie atviros durų savo blizgančio
Zibainis
Uncategorized
078
ŠEIMA?
ŠEIMAS? Sakyk Kostiui, kad iškart atvažiuotų! šaukė Aistė, rankas laikydama prie krūtinės. Tris mažus
Zibainis
Uncategorized
022
Sukūriau tėčiui laimingą senatvę
20251005, Mano dienoraštis. Alo, Austėja? Austėja, skambink, čia tikrai kažkas vyksta tėvo balsas per
Zibainis
Uncategorized
0120
Be kovos nėra džiaugsmo
Kaip tik taip susiklojai į šią bėdą, ką tu, kvaila mergaitė? Kas dabar tavęs nori, kai turi vaiką po širdies?
Zibainis
Uncategorized
018
DVI SENELĖS GYVENO VIENOJE KOTEDŽE…
Gyveno dvi senos moterys vienoje senovės medinių sodų namelio, netoliese mažosios Kauno kaimo pakrantės.
Zibainis
Uncategorized
0115
Atsisakė rūpintis vyro sergančia teta, turinčia savo vaikus
Aistė, žinai, kad Vaidukas turi savo verslą, jis visą dieną dingo susitikimuose, o Aušra gyvena kitame
Zibainis
Uncategorized
019
Sesute…
Aistė Romanauskaitė atvyko sako mama, supilama žaliosios šaltibarščių dubenyje. Sakoma, vakar ją matė
Zibainis