Prieš savaitę iki Kovo 8-osios vos išėjau iš teismo salės. Ašaros bėgo per veidą, sunku buvo matyti.
Man jau šešiasdešimt metų, esu pensijoje. Jau dešimt metų gyvenu vienas be žmonos, be vaikų, be draugų.
Mano dukra staiga puolė man ant kaklo ir pravirko: Mama, aš daugiau niekada neisiu pas močiutę.
Kaip tu vardu, gražuole? Neįprastas vyras prisėda šalia mergaitės. Aš Eglė, atsako ji. O koks tavo vardas?
Prieš keletą metų persikėlėme į naują rajoną. Prieš tai mano sūnus lankė mokyklą, kuri buvo gana toli nuo namų.
Stipri ir artima šeima tai tokia, kurioje visi drauge patiria tiek džiaugsmus, tiek sunkumus.
Taip nutinka… Tėvai labai laukė, kol gimė jų sūnus Jokūbas. Tačiau nėštumas buvo sunkus, berniukas
Tinkamas autobusas taip ir neatvažiavo. Rasa, kuri jau buvo praradusi bet kokią viltį, paliko stotelę
Esu mama, šiuo metu auginu vaikus motinystės atostogų metu. Turiu du nuostabius vaikus vienam penkeri