Uncategorized
056
Kiekvieną dieną mano dukra grįždavo iš mokyklos sakydama: „Mokytojos namuose yra vaikas, kuris atrodo lygiai kaip aš.“ Pradėjau tai tyliai aiškintis – ir atskleidžiau skaudžią tiesą, susijusią su mano vyro šeima
Kiekvieną dieną mano dukra, grįždama iš darželio, vis kartodavo: Pas auklėtoją namie yra mergaitė, visiškai
Zibainis
Uncategorized
070
Mažoji mergaitė žinojo tai, ką slėpė teisėjas!
Žinai, vakar Vilniaus miesto teisme nutiko toks reikalas, kad net patys rimčiausi teismo antstoliai akimirkai
Zibainis
Uncategorized
024
Veronika vis nesurado savo laimės: jau beveik keturiasdešimt, o ji vis dar viena. Juk Dievas ją apdovanojo ir protu, ir grožiu – puikus darbas, aukštas atlyginimas, bet moteriškos laimės taip ir nėra.
Niekaip negaliu rasti savo laimės. Man jau netrukus keturiasdešimt, o vis dar viena, kaip pirštas.
Zibainis
Uncategorized
024
Sukakties dieną ji išvydo vilkus sniege. Tai, kaip ji pasielgė, – tikras stebuklas…
Per tragiškos sukakties metines ji išvydo vilkus sniege. Ir tai, ką ji padarė tikras stebuklas Gabija
Zibainis
Uncategorized
021
Prie kelio sustiręs ir į ledą įstrigęs kamuolėlis negalėjo net pajudėti…
Užšalęs kamuoliukas prie kelio buvo beveik suledėjęs tikra sniego gniūžtė, kuri nė žingsnio pajudėt negalėjo
Zibainis
Uncategorized
0139
Atvežė mylimoji vaikiną į kaimą, o jis jai iškėlė sąlygą…
Indrė atvažiavo į kaimą su jaunikiu, bet jis iškėlė jai sąlygą… Matas pamatė artėjantį geltoną
Zibainis
Uncategorized
036
Išdavė tėvo atminimą.
Išdavė tėvo atminimą. Liucija Simonaitytė jau gerą valandą slankiojo tarp kiemų, nors nuo namų iki kepyklėlės
Zibainis
Uncategorized
013
Sustingęs kačiukas su neįprastai išraiškingu snukučiu prisiglaudė prie parduotuvės ir maldavo pagalbos
Prieš daugelį metų, kai mūsų kaimo gyvenimas tekėjo lėtai, o vakarai būdavo ilgi ir ramūs, prie mažosios
Zibainis
Uncategorized
016
Vienas sumuštinis ir 15 metų besitęsianti paslaptis…
Vienas sumuštinis ir paslaptis, kuri tęsėsi penkiolika metų Kartais atrodo, jog tiesiog darai gerą darbą.
Zibainis