Uncategorized
0198
O mes pas jus į svečius. Tik dviem dienom, bet nuoširdžiai
Vaiva, mes pas jus atvažiuojam į svečius! Tik dviem dienom, bilietus jau nusipirkom! taip keistai, tartum
Zibainis
Uncategorized
019
– Tu dėl šios meilės išvyrei iš universiteto!
Tu dėl šios meilės išvyko iš universiteto! Mes tave siuntėme mokytis, o ne vedėti! Trūko mums kaimo mergaitės
Zibainis
Uncategorized
023
Negalėsiu gyventi be jūsų
Aš supratau, kad nebegaliu gyventi be jūsų “Dovile, atleisk, įsimylėjau kitą. Išeinu, butas lieka jums.
Zibainis
Uncategorized
091
— Kas jūs?!
Kas jūs?! Jurgita Petrova, stovėdama prie savo buto durų, neįtikėtino žvilgsnio žvilgsniu žiūrėjo į nepažįstamą
Zibainis
Uncategorized
07
RABUO VAIKAS PALAISTA, KAI MATO BENKETĮ, KURIS ATRODYI TIK JIS — JIS NIEKADA NESITIKĖ, KAD TURI BROLĮ!
Ei, žinai, noriu tau papasakoti vieną neįtikėtiną istoriją, kuri nutiko man netoliese, netoli Vilniaus
Zibainis
Uncategorized
016
Mano identiška sesuo kasdien kentėjo nuo savo smurtaujančio vyro. Tad su seserimi apsikeitėme tapatybėmis ir priverčiau jos vyrą gailėtis už savo poelgius.
Mano vardas yra Rugilė Jankauskaitė. Mano vienintelė sesuo dvynė Liucija. Gimėme lyg dvi lašo vandens
Zibainis
Uncategorized
030
‑Tu nebe mano dukra.
Tu nebe mano dukra. Kas jis yra ir iš kur, nieko nežinau. Man gėdingai tavęs. Persikelk į močiutės namus
Zibainis
Uncategorized
010
1950 metų žiema šaldė iki kaulų; tamsioje, drėgmės kvapo ir medinių sienų patalpoje vos 17‑metėja švoktelėjo, suspaudžiama tarp lapų, kai kontrakcijos ją sūriavo. Ji buvo viena, išskyrus pagimdytoją – seną moterį, kurios grubių rankų ir nusiminusios širdies nuotaika buvo pripratę prie tragedijų.
1950ųjų žiemos šaltis įsiskverbė iki kaulų. Tamsioje kambaryje, kurio sienos buvo paminkštintos plytomis
Zibainis
Uncategorized
010
Metų metu lėtai dingsdavau nuo nežinomos ligos, o vakar pamačiau, kaip mano sūnaus žmona įberia baltą miltelį į mano cukraus dubenėlį.
Farinų cukrinė pirštinė su paprastu laukinių gėlių raštu stovėjo ties mano senamadiškame virtuvės kampe
Zibainis