Kodėl nusprendei skirtis?, paklausė uošvė Josvita tokiu tonu, lyg turėtų teisę tai sužinoti.
Viltė, dar nuo vaikystės artimiausia mano draugė, ir aš buvome neatskiriamos. Kartu lankėme darželį
Aš tą vakarą sėdėjau ant pačio sofos krašto, lyg po manimi būtų prasivėrusi praraja. Nebepamenu, kada
Žinai, visada buvome artimos su Ieva nuo mažens laikėmės viena kitos, o gyvenimas tik dar labiau mus suartino.
Po kelių minučių vyras, jau išėjęs, apsigalvojo ir grįžo pas merginą. Norėdamas geriau suprasti jos padėtį
Šiandien noriu vėl užrašyti mintis apie vieną vyrą, su kuriuo am dirbusi anksčiau mūsų įmonėje.
Buvau kartu su vaikinu vardu Gediminas. Jis buvo geras žmogus, gal kiek senamadiškų pažiūrų, tikintis
Vaikystėje mano jaunesnysis brolis visada buvo mamos ir močiutės numylėtinis. Jos be galo jį lepino
Aptarėme visus smulkius dalykus ir nutarėme gyventi drauge. Kodėl gi ne? Štai kiek privalumų įžvelgėme