Uncategorized
022
Kostikas sėdėjo invalido vežimėlyje ir žiūrėjo pro dulkėtas stiklines į gatvę
Žinai, sėdėjau šį rytą nejudriame kėde, žiūrėdamas pro dulkinį langą į kiemą. Deja, mano ligoninės kambario
Zibainis
Uncategorized
096
Látk, nesislėpk! Ką tu veidi mūsų laiptinėje?” – Katė kaltai žvilgtelėjo, tyliai kraipydama šalčiu sunkias letenas prie mažos balutės, kuri susidarė nuo jos kailį lydančio ledo.
Matau tave, nesislėpk. Ko tu ieškai mūsų laiptinėje? katė kaltai žvilgtelėjo, tyliai kraipydama stingstančias
Zibainis
Uncategorized
098
Kai durys užsidarė po Sveltos Arkadijevos, kabinetuose liko tik trys — Sofija, jos mažoji dukra ir aukštas vyras brangiame kostiume.
Kai durys užsidarė po Viltės Arkauskaitės, biure liko tik trys Eglė, jos maža dukra Lina, ir aukštas
Zibainis
Uncategorized
0112
Maža pilka katė sėdėjo prie veterinarijos klinikos durų. Verkė, o šalia jos gulėjo mažytis kačiukas…
Tamsia pilka katė sėdėjo prie veterinarijos klinikos durų. Verkė, o prie jos kojų gulėjo mažytė kačiukė
Zibainis
Uncategorized
033
Petras tuomet tai pasakė ramiai, beveik su meilės džiaugsmu:
20250912, penktadienis Vakarai su Ugnė tapo nuobodūs, kaip beprasmis radijas. Ji ramiai, beveik tarsi
Zibainis
Uncategorized
07
Mano laiko” ženklai: kaip rasti vietos sau šiame skubančiame pasaulyje
Šiandien noriu užfiksuoti savo mintis apie tai, kas nutiko vakar. Pas mane užsuko draugas Kazys Petkevičius
Zibainis
Uncategorized
017
Viki ilgai stovėjo su telefonu rankoje. Jos motinos balsas skambėjo jos ausyse — drėgnas, nevilties pilnas, kaip lietus, kuris niekada nesibaigia.
Viktorija stovėjo ilgai, telefonas rankoje. Balsas, kurį išgirdo iš mano ausų drėgnas, išsigandęs, kaip
Zibainis
Uncategorized
045
Marija stovėjo prie kriauklės, su rankomis šaltame vandenyje. Pro langą matėsi, kaip vakarėja danguje pamažu skleidžiasi virš rajono.
Stovėjau virtuvės kriauklėje, rankas panardžiau į šaltą vandenį. Per langą matėsi, kaip nakties pilkas
Zibainis
Uncategorized
037
Pampūsę Pamotė Išmetė Vargšę Negalią Turinčią Mergaitę Iš Namo, Kol Jos Kelyje Pasitaikė Milijardierius…
Vasaros lietaus blyksniai nusiplovė Vilniaus gatves, nuplautus likučius iš makiažo, kurie vis dar prilipo
Zibainis