– Eglė, vėl? Kiek galima? Aš atrodo dirbu tik tavo katei! Katinas, kurį Eglė bandė įkišti į narvelį
Ko tu pas mane atvažiavai, mama? Visą gyvenimą padėjai Laurynai, dabar ir pagalbos ieškok ten!
Gediminai, šios katės gyveno čia dar tada, kai mes net nebuvome pažįstami. Kodėl aš turėčiau jas kur
Dideli skyrybų pietūs Lygiai ketverius metus laikėsi Rutkauskų santuoka. Kad ir kaip stengėsi jie vaidinti
Įsivaizduok, drauge, kaip gyvenimas kartais mesteli kreivą kamuoliuką… Man buvo šešiolika, dar
Pensininkė Rūta (visi vadino ją tiesiog Rūtele) Algirdienė sunkiai atsiduso ir pasivertė ant kito šono.
Kiekvieną dieną mano dukra, grįždama iš darželio, vis kartodavo: Pas auklėtoją namie yra mergaitė, visiškai
Žinai, vakar Vilniaus miesto teisme nutiko toks reikalas, kad net patys rimčiausi teismo antstoliai akimirkai
Niekaip negaliu rasti savo laimės. Man jau netrukus keturiasdešimt, o vis dar viena, kaip pirštas.