Uncategorized
0199
IŠBANDYTI SUMAINYTI GYVENIMĄ
Su lėkšte rankose Gabija išstojo ilgą eilę valgykloje ir skubiai pradėjo kalbėti jaunam vaikinui už suvedimo
Zibainis
Uncategorized
052
Gėlės, nešančios laimę
Ruduo atsisveikindavo. Jis lėtai palikdavo miestą, nubarstydamas raudonų ir geltonų lapų kilimą, kuriuose
Zibainis
Uncategorized
087
Išleista mylimosios, švelnus atsisveikinimas ir kelionė namo
Išlaipinęs meilužę iš mašinos, Bučinskas švelniai su ja atsisveikino ir nuvyko namo. Prie laiptinės akimirksnėlį
Zibainis
Uncategorized
080
Suaugęs, bet vis dar mamytės sūnus
Stanislovas liko mamos berniuku – net sulaukęs vyriškos brandos. Kai pagaliau nusprendžiau ištekėti
Zibainis
Uncategorized
053
Mano dar būsimasis vyras atvyko iš tolimos vietos – seniai jis buvo pasiųstas tarnybai.
Mano dar ne vyrą atvežė iš kitos Lietuvos dalies. Seniai, seniai jį išsiuntė čia atlikti karinę tarnybą.
Zibainis
Uncategorized
0334
Ten, kur gyvena ramybė
Tą naktij Dovilė pabudo ketvirtą valandą ryto – lyg nuo smūgio, tarsi kas nors ją tiesiog ištraukė iš sapno.
Zibainis
Uncategorized
0181
Iš pradžių sensta, dabar dar ir serga! Viskas, kreipiuosi dėl skyrybų!
— Pirma sensta, o dabar dar ir susirgo! Viskas, skiriu skyrybas! — užrėkė vyras, erzindamasis uždaręs duris.
Zibainis
Uncategorized
0360
Atstoki nuo manęs! Aš nežadėjau tuoktis! Ir iš viso nesu tikras, kas tas vaikas.
„Eik nuo manęs! Aš tau niekada nesikišau vesti! Ir apskritai, aš net nežinau, kas to vaiko tėvas.
Zibainis
Uncategorized
0750
Jaunoji sužinojo širdgėlą, kurios niekas kitas nežinojo per vestuves
Svočia verkė iš širdies gylio pati vestuvių šventėje. Ir tik ji viena žinojo, kodėl. Minia svečių linksmai
Zibainis