Uncategorized
028
Liza, mes neimsime daug. Supakuok mums keliui savo garsų šakotį ir kelias stiklainio uogienės – tingiai ištiesė Giedrius su šypsena veide.
Aistė, mums visai nepakanka. Supakuok mums kelią savo ypatingą pyragą ir kelias stiklainelius uogienės
Zibainis
Uncategorized
031
— Kas tu?!
Kas jūs?! Aistė stovėjo paslaptį apjuosavusi prie savo buto durų, nesugebėdama patikėti akimis.
Zibainis
Uncategorized
011
— Gerai, vyrai, žvejyba palauks, — nusprendė Viktoras ir pasiėmė žvejybinį tinklelį. — Reikia išgelbėti vargšąJis priartėjo prie upės kranto, kur maža, išsigandusios žmogaus figūra šokinėjo pro vandens srovę, šaukdamas pagalbos.
Gerai, vyrai, žvejybą paliksime, nusprendė Vytas Šimkus ir pasinėrė į tinklą. Turime išgelbėti šį nelaimų.
Zibainis
Uncategorized
036
Aš susituokiau aštuoniasdešimtmetyjeŠiandien, kai šventėme su šeima, pajutau, kad amžius tik skaičius ir meilė išlieka amžina.
Kai mano anūkė išmesto mane iš savo namų tik todėl, kad aštuoniasdešimtmetis vėl susituokiau, supratau
Zibainis
Uncategorized
016
– Tu nebe mano dukra.
Tu nebe mano dukra. Kas jis ir iš kur neaišku. Gėdinu tave. Persikrauk į močiutės namą, gyvenk kaip suaugusi
Zibainis
Uncategorized
013
– Mergele, su kuo esi? – Paklausiau aš. – Ieškau mamos, ar ją matėte? – Man įžvaliai pažvelgė maža šešių metų mergaitė.
 Mergaitė, kam tu ieškai? paklausiau aš, nusiveržęs iš virtuvės.  Ieškau mamos, ar jos matėte?
Zibainis
Uncategorized
04
Aistė nekenkė visų. O ypač savo motinos.
Aistė nepaslėpė, jog visus ypač savo mamą nekenčia iki širdies dugno. Ji tikrai žinojo, kad kai išaugs
Zibainis
Uncategorized
02
Aš esu jūsų anūkėAš atnešiau senam seneliui seną knygą su senovės pasakojimais, kuriuos ilgai laukiau pasidalinti su juo.
Už tavęs atėjo mama, greik su pakabink! Kartais sakoma, kad visi vaikų namų gyventojai lūžta iš šių žodžių.
Zibainis
Uncategorized
022
— Labas, Natalija, negali atvykti, man kažkas negerai.
Alio, Natlė, neįmanoma atvažiuoti, jaučiuosi blogai. Dainius su Aistė paliko man Kyrilą ir išėjo pas
Zibainis