Tajomis, sudaužiusi šeimą Jūros krante, mažame miestelyje, kur vakarais gatvėse užsidega žiburiai, Kotryna

Tamsūs pėdsakai ant senų laiškų Laiškas atėjo paprastame pilkame voke, be atgalinio adreso.

„Iki horizonto kartu“: kaip drąsus kaimo vaikinas užkariaujo miesto gražuolės širdį Jonas grįžo namo

Kaip aš ją nekenčiau… Šiek tiek sulenktas popieriaus lapas gulėjo jos stalo stalčiuje – šalia prašymo

„Prisikelsiu – kad niekam neatsidūtų!“ Kaip senelė Ona atsikėlė iš lovos, kai įtarė senį Joną susidėliojant

Tamsa prieš laimės išaušimą Tyliame miestely prie kalvų papėdės, kur rytą slinko migla, Aistė su draugėmis

Slaptis, sudaužiusi šeimą Tvarkingame miestelyje prie upės, kuriame vakarais užsidega žibintai, Gabija

Vieną iš tų dienų, kai neskauda – bet nyksta Senosios centrinės turgaus stotelėje Kaune stovėjo moteris.

Tamsa prieš laimės išaušimą Tyliame miestely prie kalvų papėdės, kur rytą slinko migla, Aistė su draugėmis