Uncategorized
035
Ji palaidojo vyrą, viena ištvėrė visus sunkumus, atgaivino ūkį… o tada kaimynė pradėjo kalbėti.
Ji palaidojo vyrą, išlaikė save viena, atgaivino ūkį… ir tada kaimynė prasižiojo. Žinutės ir elektroniniai
Zibainis
Uncategorized
022
Ilgas meilės aidas
Ilgas meilės aidas Pasveik greičiau, suvirpėjusiu balsu sušnabždėjo moteris, stebėdama balkšvą vyro veidą.
Zibainis
Uncategorized
010
Ne reiškia NE: pagarba riboms ir sutikimui Lietuvoje
Ne reiškia ne Pirmadienio rytas Vilniuje įsikūrusios kompanijos biure prasidėjo įprasta darbų klega.
Zibainis
Uncategorized
011
Laiškas nuo savęs
Laiškas iš savęs Vokas buvo oranžinis. Ryškus, absurdiškai ryškus lyg apelsinas vasario pusnyje Katedros aikštėje.
Zibainis
Žingsnis iki altoriaus
Žingsnis iki altoriaus Prisimenu, kaip vieną saulėtą pavasario rytą stovėjau prieš veidrodį savo vaikystės
Zibainis
Uncategorized
053
Senelis kas savaitę 57 metus dovanojo močiutei gėlių – po jo mirties paslaptingas nepažįstamasis atnešė puokštę ir raštelį, atskleidusį jų meilės paslaptį
Mano seneliai pragyveno drauge visą gyvenimą 57 metus, kupinus rūpesčių, džiaugsmų ir šiltų kasdienių
Zibainis
„Prakeiktas“ senasis namas
Atvažiavom! Išlipkit! vairuotojas sustabdė sunkvežimį prie seno, išsiklaipiusio medinio tvoros ir užgesino variklį.
Zibainis
Uncategorized
020
Pamestas bagažas
Pamestas bagažas Lagaminas svėrė ne taip, kaip turėjo. Ramunė pajuto tą dar prie konvejerio.
Zibainis
Mano dukra nusprendė pradėti savarankišką gyvenimą ir išsikraustė gyventi su savo vaikinu. O po dviejų savaičių sutikau ją, nešiną lagaminais, prie mūsų laiptinės durų
Viena vakara grįžtu namo ir manęs laukia didelis netikėtumas. Mano dukra pakuoja savo daiktus drabužius
Zibainis