Klausyk, mes su Vytautu pagalvojom kur tavo sodybai tuščiai stovėti? Mes, vaikai, važiuojam ten per Kalėdas.

Mano tėtis vedė moterį, kuri tapo mano antrąja mama Mano mama mirė, kai man buvo vos aštuoneri.

Atsitiktinumų nebūna Praėjo beveik ketveri metai po mamos mirties, bet Viltė iki šiol gerai prisimena

Ne tiesiog auklė Ieva sėdėjo prie stalo Vilniaus universiteto bibliotekoje, apsikrovusi vadovėliais ir užrašais.

Namai, kurie niekada nelaukia Taip, Aistė, nėra ką iš tėvų valgyti, šaukdavo Mantas garsiai, kad visi

O, tai ne nori su manimi atostogauti? be jokios džiaugsmo Tu tyčia man perkai atskirą kelionę, kad nesikreiptų

Nors Austėja buvo puiki marčia ir žmona, ji sugebėjo sugriauti ne tik savo santuoką, bet ir save pačią.

Viktorai, ar jau ištraukei šventinius indus? Tuos, su auksiniu pakraščiu, o ne kasdienius. Ir pažiūrėk

Sūnus nenori pasiimti mamos pas save gyventi, nes namuose yra tik viena šeimininkė ir ta esu aš. Tai ne taip!