Aš stovėjau virtuvės lange, laistydamas kambarinius gėlių puokštes, kai į duris įbėgo mano dukra tridešimt

Balandžio 12 d., penktadienis Aš, Marija Antanaitė, 84metė, sėdžiu ant autobusų stotelės prie nedidelio

Aš prisiminiau vieną išskirtinį vakarą, kai senoji žmona staiga iškėlė reikalavimą grąžinti manąsias

2024 m. spalio 21 d. Vilnius, mano butas Šiandien vėl susidūriau su senos moters atsidavimu, o kartais

Mante, patikėk, mūsų skyriuje nauja kolegė! Aistė. Tikra raumenų karalienė! Tautvydė padėjo ant stalo

Aistė susiraukė į telefone. Žinutė nuo Mindaugo buvo trumpa: Pareiškiau skyrybas. Paimkite vaikus ir

Tai ne mano vaikas, sako milijonierius, kartindamas žmoną pasiimti kūdikį ir išeiti. Jei tik jis būtų žinojęs.

Kas?! Ugnė beveik išmetė puodelį ant stalo. Tikėjimas, kad išdavystė nėra priežastis? Tu…

Eglutė, pagalvok dar kartą! šauksdavo dvylikos metų mergaitę, bet jau pilnametę, savo dukra Lidija.