Pasitik svečią, mama

Žinai, kaip kartais atrodo, kad gyvenime viskas ramu, o tada staiga… Na, sakykim taip.

Giedrė prabudo vėlai. Neskubėjo – jau septyneri metai, kaip išėjo į pensiją, rūpintis niekuo nereikėjo. Galėjo pailseti. Bet kažkodėl širdyje knietėjo nemalonus jaudulys. Nors gi viskas gerai, nieko nerimo verto. Bet kažin kodėl…

Ji atsikėlė, susitvarkė, užsidegė arbatinuką ir žvilgtelėjo pro langą. Virš kito namo dangus dažėsi rausvai – greit išlįs žema žiemos saulė. Reiškia, po dviejų savaičių atodrėkimo pagaliav sušalo. “Na ir gerai. Išgersiu arbatos ir nueisiu į parduotuvę”, pagalvojo Giedrė ir nuėmė nuo viryklės verstantį arbatinuką.

Įpylė arbatos ir gėrė mažais gurkšniais. Kūną apėmė šiluma. Ji buvo plona, trapoka – net po vienintelio sūnaus gimimo nepriaugo svorio. O vyras buvo galingas. Jis ją švelniai vadindavo Giedryte, Giedrute. Bet jo nebėra jau dešimt metų.

Pakėlė puodelį, ir staiga prie durų skardžiai suskambo skambutis. Nuo netikėtumo ranka drebėjo, arbata iššlakštė, apdegino ploną odą su senatvinėmis dėmėmis. Giedrė vos nepaleido puodelio. “Na štai ir bėdos… Širdis neapgavo. O kas dar laukia?” Tik tą pagalvojus, skambutis pasikartojo – tvirtas ir neišvengiamas.

Giedrė papūtė į nudegimą ir nuėjo atidaryti, niurnėdama: “Kas čia tų ankstų rytą gali lankytis?” Ir ne iš karto suprato, kad didelis, apsiniaukęs vyras priešais ją – jos sūnus. “Kaip jis pasikeitė…” iššoko jai mintis. Dominykas turbūt irgi sutriko, pamatęs senstantį motinos veidą.

“Na, sveikas, motin”, jis nusišypsojo, lyg pabudęs iš miego.

“Dominykai, tu? Kodėl neperspėjai? Niekur negirdėjau…” Ji prisišliejo prie jo krūtinės. Jis viena ranka nerangiai apkabino ją.

Giedrė pajuto kelionės kvapą, nemyžto drabužio ir dar kažko, kas sukrėtė ją iš vidaus. Ji atsitraukė ir įdėmiai pažvelgė į sūnų. Pastebėjo nešvarų barzdotą veidą, pamirktas akis, raudonus vokus.

“Tu vienas? O kur Liepa, dukrelė?” paklausė Giedrė.

“O vienas aš tau ne į malonę?” Dominykas žvilgtelėj”O vienas aš tau ne į malonę?” Dominykas žvilgtelėjo virš motinos galvos, o ji pajuto, kad šis trumpas susitikimas bus tik pradžia daug ilgesniems ir sunkesniems pokalbiams.

Rate article
Zibainis
Add a comment

;-) :| :x :twisted: :smile: :shock: :sad: :roll: :razz: :oops: :o :mrgreen: :lol: :idea: :grin: :evil: :cry: :cool: :arrow: :???: :?: :!:

sixteen − four =

Pasitik svečią, mama