Patariau tau sustoti po trečio vaiko. Net specialių tablečių nupirkau, tikėdamasi tave priversti dar kartą pagalvoti apie savo sprendimą. Bet atrodo, kad mano pastangos buvo bergždžios. – Kiek dar vaikų ruošiatės turėti? – paklausė mano uošvė su sarkazmu. – Nepulkime į sarkazmą. Ar taip supykai, nes Petras papasakojo apie mano nėštumą? – ramiai atsakė Monika. – Žinoma, kad taip! Sakiau tau sustoti po trečio vaiko. Net nupirkau tau specialias tabletes, kad priverčiau tave pagalvoti, ką darai. Bet mano pastangos buvo bergždžios, – piktinosi mano uošvė. – Žinome tavo nuomonę, bet prieš prigimtį neisi, – atsakė Monika. – Jūs juokiatės iš manęs? Tuomet nesitikėkite mano pagalbos! – suriko Marija. Monika kaip tik norėjo kažką pasakyti, kai netikėtai suskambo telefonas. Marija niekad nesirūpino vaikais. Ji niekad nenešė anūkų į svečius, neleido su jais laiko, dovanodavo dovanas ir saldumynus tik per gimtadienius. Finansiškai Monika ir Petras buvo visiškai nepriklausomi. Kai laukėsi trečio vaiko, uošvė ragino nutraukti nėštumą, bet pora atsisakė ir galiausiai Marija pamilo savo anūkę. O tuomet Monika vėl pastojo! Motina stengėsi neatskleisti įtemptų santykių prieš Petrą, kol pati ir vaikai jautėsi gerai. Petras turėjo gerai apmokamą darbą, o Monika dirbo nepilnu etatu iš namų. Kai jos nedidelis verslas pradėjo vystytis, ji net pasamdė pagalbininkę vaikams prižiūrėti. Viskas vyko sklandžiai, jei ne Marijos požiūris. Nuo pat pradžių ji nemėgo Monikos ir net tikėjosi, kad sūnus su ja išsiskirs. Tačiau viltis buvo bergždžia – vaikai gimė vienas po kito. Pasak Monikos, uošvė priešinasi ketvirto anūko gimimui, nes Petras turės visas pajamas leisti šeimai, o ne motinai. Kol kas Marija gyveno patogiai – sūnus apmokėdavo visus jos vizitus pas odontologą, siųsdavo į SPA, renovuodavo namus. Ji jautė, kad netenka visko – dings finansinė parama. Gąsdino mintis, jog teks išsižadėti įprastų patogumų. Monika stengėsi ignoruoti nuolatinį uošvės pesimizmą, bet akivaizdu, kad tai veikia jos emocinę būseną. Tačiau mažai tikėtina, kad Marija galėtų paveikti sūnaus ir marčios sprendimus. Jie turės ketvirtą vaiką! Kaip elgtis su mama, kuri tiesiogiai kišasi į savo vaikų gyvenimus ir sprendimus?

Sakiau tau, kad trys vaikai jau pakankamai. Net specialias piliules nupirkau, galvodama, kad galėsi apsvarstyti, ar tikrai nori dar vieną. Bet, ak, mano pastangos nuėjo vėjais.

Tai kiek dar ketini prigamint vaikų? su nelabai paslėptu ironijos prieskoniu paklausė mano anyta.

Gal baikim su tuo sarkazmu, ramiai atsakė Monika. Ką, dabar tikrai taip supykai, kai Petras tau papasakojo naujieną apie mano nėštumą?

O kaipgi nesupyksi! Juk sakiau tau sustot po trečio vaiko. Net piliules specialias tau pirkau, galvodama, gal persigalvosi. Bet turbūt kalbu į tuščias ausis, pasiskundė anyta.

Mes puikiai žinom, ką tu galvoji, bet prieš gamtos dėsnius nepakovosi, šyptelėjo Monika.

Tai juokitės toliau! Tik daugiau į mano pagalbą nesitikėkit! dramatiškai išrėkė Marija.

Monika jau buvo bepradedanti atsakyt, kai staiga suskambėjo telefonas.

Marija niekada nebuvo ta močiutė, kuri vežioja anūkus į parką, leidžia su jais laiką, ar lepina kažkuo daugiau nei triufeliais per jų gimtadienį. Finansiškai, Monika su Petru buvo visiškai savarankiški. Kai Monika laukėsi trečio vaiko, anyta beveik žadėjo apmokėti mini operaciją, bet pora nepasidavė spaudimui ir galiausiai Marija vis dėlto pamilo savo anūkę. Ir tada bėda neva viena nevaikšto Monika vėl laukiasi! Motina stengėsi nesusidurti akis į akį su dukters įtampomis šįkart, kol viskas šeimoje buvo gerai.

Petras dirbo solidžiai apmokamą darbą, Monika iš namų, pusę etato. Kai jos verslas pradėjo suktis, ji net asistentę pasisamdė prižiūrėti vaikus. Viskas, atrodytų, puiku, jei ne nuolatinės Marijos replikos. Nuo pat pradžių anyta Monikos nesimpatizavo ir slapta svajojo, kad jos sūnus pasuks skyrybų keliu. Deja, tos svajonės subliuško vaikai, kaip bulvės rudenį, vis išdygo po vieną.

Pasak Monikos, anyta nenori dar ketvirto anūko, nes bijo, kad visas Petro atlyginimas bus skirtas šeimai maitinti ir jai neliks nieko. Kol kas ji visko turėjo sūnus mokėjo už dantistą, spa, net vonią namuose patvarkė. Marija jautė, kad praranda patogų gyvenimą! Finansinė parama lyg pavasario sniegas, netrukus pašils ir ištirps… Siaubas, teks taupyti!

Monikai nuolatinis anytos zyzimas kėlė nervus, nors bandė į tai nekreipti dėmesio, tačiau, ko gero, žinojo, kad Marija jokiais būdais neįtakos jos bei Petro sprendimo. Jie tvirtai nusprendė ketvirtas vaikas bus!

Kaip reaguotum, jei tavo mama ar anyta taip lįstų į suaugusių vaikų reikalus? Dar praeis laikas, kol Lietuvoje motinos atsisakys bandyti tvarkytis ne savo kieme…

Rate article
Zibainis
Add a comment

;-) :| :x :twisted: :smile: :shock: :sad: :roll: :razz: :oops: :o :mrgreen: :lol: :idea: :grin: :evil: :cry: :cool: :arrow: :???: :?: :!:

fifteen − 8 =

Patariau tau sustoti po trečio vaiko. Net specialių tablečių nupirkau, tikėdamasi tave priversti dar kartą pagalvoti apie savo sprendimą. Bet atrodo, kad mano pastangos buvo bergždžios. – Kiek dar vaikų ruošiatės turėti? – paklausė mano uošvė su sarkazmu. – Nepulkime į sarkazmą. Ar taip supykai, nes Petras papasakojo apie mano nėštumą? – ramiai atsakė Monika. – Žinoma, kad taip! Sakiau tau sustoti po trečio vaiko. Net nupirkau tau specialias tabletes, kad priverčiau tave pagalvoti, ką darai. Bet mano pastangos buvo bergždžios, – piktinosi mano uošvė. – Žinome tavo nuomonę, bet prieš prigimtį neisi, – atsakė Monika. – Jūs juokiatės iš manęs? Tuomet nesitikėkite mano pagalbos! – suriko Marija. Monika kaip tik norėjo kažką pasakyti, kai netikėtai suskambo telefonas. Marija niekad nesirūpino vaikais. Ji niekad nenešė anūkų į svečius, neleido su jais laiko, dovanodavo dovanas ir saldumynus tik per gimtadienius. Finansiškai Monika ir Petras buvo visiškai nepriklausomi. Kai laukėsi trečio vaiko, uošvė ragino nutraukti nėštumą, bet pora atsisakė ir galiausiai Marija pamilo savo anūkę. O tuomet Monika vėl pastojo! Motina stengėsi neatskleisti įtemptų santykių prieš Petrą, kol pati ir vaikai jautėsi gerai. Petras turėjo gerai apmokamą darbą, o Monika dirbo nepilnu etatu iš namų. Kai jos nedidelis verslas pradėjo vystytis, ji net pasamdė pagalbininkę vaikams prižiūrėti. Viskas vyko sklandžiai, jei ne Marijos požiūris. Nuo pat pradžių ji nemėgo Monikos ir net tikėjosi, kad sūnus su ja išsiskirs. Tačiau viltis buvo bergždžia – vaikai gimė vienas po kito. Pasak Monikos, uošvė priešinasi ketvirto anūko gimimui, nes Petras turės visas pajamas leisti šeimai, o ne motinai. Kol kas Marija gyveno patogiai – sūnus apmokėdavo visus jos vizitus pas odontologą, siųsdavo į SPA, renovuodavo namus. Ji jautė, kad netenka visko – dings finansinė parama. Gąsdino mintis, jog teks išsižadėti įprastų patogumų. Monika stengėsi ignoruoti nuolatinį uošvės pesimizmą, bet akivaizdu, kad tai veikia jos emocinę būseną. Tačiau mažai tikėtina, kad Marija galėtų paveikti sūnaus ir marčios sprendimus. Jie turės ketvirtą vaiką! Kaip elgtis su mama, kuri tiesiogiai kišasi į savo vaikų gyvenimus ir sprendimus?