Žinai, aš noriu papasakoti tokią istoriją apie savo draugę Birutę, kuri penkerius metus manė, kad gyvena su vyru, bet iš tiesų norėjo su juo jaustis taip, kaip su mama.
Birutė gimė ir augo mažame miestelyje Dzūkijoje. Ten ją ir pagavo Amūro strėlė įsimylėjo Tadą, o Tadas ją. Jie abu nutarė, kad reikia bėgti iš to savo mažo pasaulėlio, todėl pasakė tėvams, jog važiuoja į Vilnių užsidirbti vestuvėms. Tie ir išvyko į sostinę, tikrai užsidirbti. Bet galiausiai nusprendė kam jiems tie puošnūs balius, neverta švaistyti sunkiai uždirbtų eurų.
Taip ir buvo pasidarė madingą vestuvę: su sportbačiais, džinsais, dovanų tik pinigai, o vietoj tradicinio pobūvio paprastas švediškas stalas. Surinktas euras nuo dovanų nuėjo buto paskolos pradinei įmokai sumokėti. Tiesa, vis tiek, kai grįžo į savo kraštą, mamoms buvo svarbu, tad jos surengė kuklų pasisėdėjimą.
Nuo to laiko praėjo penkeri metai. Birutė su Tadu vaikų dar neskubino susilaukti lizingą būtų likę ką mokėti, šventėms pinigų vos pakako. Birutės mama buvo kovotoja, viena augino dukrą, nuolat skambindama primindavo, kad nori anūkų, bet Birutė dar nebuvo pasirengusi. Laiko spaudimo nejautė nei ji, nei Tadas, tai nieko ir nespaudė.
Ir štai kažkurią dieną Birutė ėmė jausti vis didesnį nepasitenkinimą vyru tą, kurį anksčiau pavykdavo nuslopinti. Pasiskambino man ir sako:
Matai, Tadas šnekasi su kitais ilgai, o su manim labas, viso gero ir viskas…
Bet juk grįžus po darbo galėsit prie stalo viską aptarti!
Man po darbo norisi kokį meilės filmą pažiūrėti, o jis tik siaubakus.
O kiek televizorių turit? Nors, žinai, dabar visi filmus kompe su ausinėmis gali žiūrėti. Bet nesijaučia šeimyninis gyvenimas, kai abu sėdi greta, tik žvilgsniai skirtinguose kampuose.
Aš irgi taip galvoju! Kažkaip man atrodo, kad Tadas manęs nesupranta!
Čia gana originalus pastebėjimas.
Tu kodėl juokiesi?
Gerai, nejuokausiu! Birute, kada jums kartu būna tikrai smagu?
Kai atostogaujam ar svečių turim, tada jis toks rūpestingas…
Pokalbis užtruko beveik valandą. Papasakojo, kaip susipažino su Tadu, kaip tuometos miestelio merginos pavydėjo jai. Man pasidarė aišku, kad Birutę graužia neišpildytas noras pasirodyti prieš kitus. Tai buvo viena iš bėdų, bet buvo dar ir kita…
Birute, kaip įsivaizduoji tobulą santuoką?
Būtinai su vaikais.
Nu taip, visi apie vaikus kalba, bet juk daugybė porų išsiskiria būtent po vaikų gimimo…
Vyras turi domėtis mano nuotaikom, darbe, pastebėti, kaip apsirengiau, pagirti už maistą…
Jis to nevertina?
Sako: skanu buvo, bet man to negana.
Papasakok smulkiau… Grįžo Tadas, duodi košės su kotletais, o jis?
Trina rankas ir šypsosi.
Bet čia irgi savotiškas komplimentas! Įsivaizduok, jeigu būtų tik atstūmęs lėkštę ir pasakęs, jog nealkanas…
Birutė buvo pritilusi; turbūt ne iki galo suprato savo priekaištų esmę. Bet vis tiek kažkas jai viduje nepatiko. Pati ilgai nesupratau, ko tikrai Birutė nepatenkinta. Norėdama pasitikrinti savo įtarimus, paprašiau jos papasakoti apie santykius su mama.
Paaiškėjo, kad mama labai emocinga, dažnai spaudžia su klausimais ar pastabom. Tačiau kai Birutei bloga diena visada apkabina, padrąsina, kad viskas bus gerai.
Žinai, kartais girdim, kad moterys renkasi dažnai vyrus, kurie primena jų tėvus ar tuos, kurie duoda meilės kaip mama. Birutė tėvo neturėjo, tad nežinojo, jog ne visi moka taip atvirai rodyti švelnumą kaip jos mama.
Tuomet ir pasakiau Birutei: Esi嫁usi už savo mamą jau penkerius metus lauki, kad Tadas bus toks pat, kaip ji. Iš pradžių ji liko nustebusi, bet po kelių minučių labai nusišypsojo ir pripažino, kad gal čia ir yra esmė.
Tai ką daryti, kaip išsiskirti su mama?
Paprasta! Kiekvieną sykį, kai kyla priekaištas, pagalvok: Tadas čia niekuo dėtas prie tavęs dabar tavo rūpestinga mama, ir joks vyras su ja nesivaržys!
Tai va!
Tai ir viskas! Pamatysi, priekaištų kaip nebūta!
Toks tas mūsų pokalbis buvo galvoju, kad kartais mums reikia nusiimti mamos akinius ir pažiūrėti į šalia esančius mylimuosius iš naujo.
