Per pietų pertrauką užsukusi į savo mėgstamą kavinę, Rūta pamatė savo vyrą su nežinoma moterimi ir nusprendė juos abu šiek tiek paerzinti. Ji tik atsipūtė po sunkios darbo dienos, kai staiga pastebėjo savo mylimąjį Martyną kavinės kampe su kažkokia elegantiška moterimi.
Išėjusi iš ofiso, Rūta jau svajojo apie skanų kopūstų salotų porciją ir šiltą arbatinuką. Tačiau vos tik įžengusi į kavinę, ji iškart užgeso salėje prie tolimesnio staliuko sėdėjo Martynas su kažkokia platinine blondine, kurios kostiumas kainavo turbūt pusę jo mėnesinio atlyginimo. Jie linksmai šnekėjosi, o ji netgi palietė jo ranką juokdamasi.
Rūtos širdis smarkiai plakosi. “Na, vaikinukas, štai ką tu veiki, kai aš laužau galvą su tavo vaikų darbo užduotimis”, pagalvojo ji ir užsidegė keršto troškimu. Pirma mintis prieiti ir surengti sceną, bet staiga sugalvojo genialesnį planą.
Ji užsisakė kopūstų salotes ir arbatinuką, atsisėdo taip, kad galėtų stebėti “gimtos širdies” veiksmus, ir išsitraukė telefoną. Martyno telefonas užvirpėjo ant stalo. Jis žvilgtelėjo į ekraną ir greitai jį išjungė. “Oho, jau slapstaisi”, nusišypsojo Rūta.
Tuo tarpu blondinė vis labiau prisiglaudė prie Martyno, o šis jai kažką šnibždėjo į ausį. Rūtą apėmė pyktis, bet ji nusprendė veikti protingai. Staiga jos akys krito į aukštą, patrauklų vyrą, kuris tik ką įėjo į kavinę. “Bingo”, pagalvojo ji ir linktelėjo jam.
“Atsiprašau, gal galėtumėte man padėti su… nedideliu eksperimentu?” ji tyliai paklausė, kai vyras priėjo. “Mano vyras ten su ta… na, jūs matote. Gal norėtumėte suvaidinti mano draugą penkioms minutėms?”
Vyras nusišypsojo: “Kodėl gi ne? Aš Nerijus. O jūs?”
“Rūta. Puiku, kad sutikote”, ji linksmai suplojo rankomis.
Jie atsisėdo prie stalo, o Rūta specialiai ėmė Nerijų už rankos, kai tik praeidavo pro Martyno stalą. Pastarasis akivaizdžiai pradėjo nerimauti jo blyškūs plaukai net šiek tiek pakilo, kai pamatė žmoną su nepažįstamu vyru.
Kai jie vėl praejo pro Martyną, Rūta netikėtai sušuko: “O labas, brangusis! Koks malonus sutapimas! Ir kas tavo… draugutė?”
Martynas užtruko atsakyti. “Tai… tai mano kolegė iš banko”, mikčiojo jis, o blondinė jau raukė nosį.
“Banko kolegė? O aš galvojau, kad šiandien turi susitikimą su statybų vadovu”, Rūta vaidino nekaltumą.
Blondinė staiga atsistojo: “Jūs esate vedęs?” jos balsas skambėjo kaip atsuktuvas ant stiklo.
Prieš Martyną spėjus atsakyti, ji jau spyrė į kojas ir išėjo, palikdama užsavepusį Martyną su Rūta.
“Puiku, tiesiog puiku!” sušuko jis. “Tikrai manai, kad tai buvo protinga? Ji buvo svarbus klientas! Dabar sandoris su banku galėjo nukristi!”
Rūta tik užsimerkė: “O kas čia per vyras?” ji parodydama į Nerijų, kuris jau bandė slinkti link išėjimo.
“Manau, jūs du galite išsiaiškinti be manęs”, sumurmėjo Nerijus ir dingo.
Grįžus namo, Martynas sėdėjo ant sofos ir žiūrėjo į ją skausmingu žvilgsniu. “Ar tikrai su juo…?” jis užgniaužė žodžius.
Rūta atsitiesė: “Ne, kvaili. Aš jį sutikau tik šiandien. Bet dabar suprantu, kokį kvailį iš savęs padariau.”
Martynas nusišypsojo: “Mes abu šiandien elgėmės kaip vaikai. Atleisk man dėl tos blondinės tai tikrai buvo tik darbas. Nuo šiol viską tau pasakosiu.”
“Tik pamiršk tuos banko sandorius su ‘kolegomis'”, Rūta sumur
Pertraukoje užsukusi į kavinę, ji išvydo savo vyrą su svetima moterimi – ir nusprendė juodu abiem atsiliepti.