Turiu du vaikus. Mano vaikai turi skirtingus tėvus. Mano pirmas vaikas dukra. Raminta dabar jau šešiolikos. Ramintos tėvas skiria alimentus ir nuolat bendrauja su ja. Nors mano pirmasis vyras jau susituokęs ir turi dar du vaikus iš antros santuokos, jis nepamiršta mūsų dukros.
Mano sūnui sekasi kur kas prasčiau. Prieš dvejus metus mano antrasis vyras susirgo po trijų dienų ligoninėje mirė. Praėjo nemažai laiko, bet vis dar sunku patikėti jo nebuvimu. Dažnai pagaunu save, kad laukiu, jog atsidarys durys ir jis įeis. Nusišypsos, palinkės geros dienos. Tuomet visą dieną praleidžiu verkdama.
Per visą šį sunkų laikotarpį labai artimai bendravau su buvusio vyro mama Monika. Jai buvo taip pat sunku kaip ir man: juk mano vyras buvo jos vienintelis sūnus. Stipriai palaikėme viena kitą, kartu išgyvenome tą siaubingą laiką. Nuolat skambindavome, dažnai susitikdavome, kalbėdavom apie mano vyrą.
Tarp mūsų net buvo minčių gyventi kartu, bet paskui Monika persigalvojo. Šiandien praėjo jau septyni metai. Su Monika visuomet turėjau šiltą ryšį galėjau sakyti, jog buvome draugės.
Prisimenu, kai laukiausi, Monika kažkodėl užsiminė apie tėvystės testą. Taip ir nesupratau, kodėl. Paaiškėjo, jog ji žiūrėjo per televizorių laidą, kurioje pasakojo apie vyriškį, netyčia išauginusį svetimą vaiką, o vėliau sužinojusį tiesą. Tuomet pasakiau aiškiai: tai kvailystė.
Jei vyras abejoja, ar tai jo vaikas, vargu ar pasirūpins juo, tada bus tik sekmadieninis tėtis! atsakiau.
Monika sakė, kad įsitikinusi laukiuosi būtent jos sūnaus. Buvau tikra, kad gimus vaikui Monika norės atlikti testą, bet ji tylėjo.
Šią vasarą Monika sunkiai susirgo. Sveikata pradėjo blogėti labai staigiai. Nusprendžiau, kad jai būtų lengviau gyventi arčiau manęs. Suradome nekilnojamojo turto agentūrą ir ketinome pirkti jai butą.
Netikėtai Monika atsidūrė ligoninėje, o agentas paklausė dėl jos vyro mirties liudijimo. Monika negalėjo pati surasti dokumento, todėl nuėjau į jos butą. Pradėjau ieškoti reikiamo dokumento tarp kitų popierių.
Netrukus radau labai keistą dokumentą tėvystės testą. Paaiškėjo, kad kai mano sūnui tebuvo du mėnesiai, Monika slapta atliko testą, patvirtinantį tėvystę.
Buvo skaudu. Taip išėjo, kad Monika niekada manimi nepasitikėjo! Negalėjau tylėti viską papasakojau Monikai. Dabar ji atsiprašo, sako, jog gailisi, kad taip pasielgė. O aš vis tiek negaliu nurimti. Jaučiuosi išduota tiek metų buvo slepiama tiesa.
Dabar jau nenoriu jai padėti. Ir kartu suprantu ji neturi nieko daugiau, kas ją palaikytų.
Nenoriu, kad sūnus netektų močiutės, todėl ir toliau remsiu Moniką. Tačiau tikrai žinau, kad ta šiluma ir pasitikėjimas tarp mūsų nebegrįš…
