Iš išorės Rūta atrodė tarsi laimės reklama: trijų vaikų mama, kuri lengvai šneka keliomis užsienio kalbomis, dirba finansų analitike banke, uždirba neblogai, atrodo puikiai ir dar turi nepriekaištingą skonį. Jos vyras, Audrius, priešingai, jau penktus metus sėkmingai užiminėjo kampą namuose ir net nerodė noro vargintis darbo paieškomis. Po vaikų gimimo Rūta grįžo į darbą, rinko eurus į taupyklę, už ką galėjo pasisamdyti tikrą auklę ir tik ne kokią tetą Aldoną, o rimtą profesionalę iš Vilniaus. Gyveno jie bute, kurį Audriaus seneliai paliko testamentu, bet Rūta dar ir kreditą pasiėmė kitam vieno kambario butui, kurį išnuomojo tam, kad šiek tiek palengvintų panaudos spaudimą.
Rūta buvo iš tų minkštos širdies moterų, kurios vis dar tiki žmonių gerumu ir laukia, gal Audriui gėda pasidarys ir imsis darbo. Per vieną kavos pertraukėlę ji susipažino su Viltare ir Domu netrukus jie tapo artimais draugais, atostogas ir šventes dažnai praleisdami kartu, šmaikštaudami, kas daugiau cepelinų suvalgys.
Deja, gyvenimas, kaip žinia, mėgsta ironiją: Domui stipriai pašlijo sveikata, tad Rūta, kaip tikra bičiulė, uždėjo ne tik pečių, bet ir piniginę pagalbą jiems. Vis dėlto Domui padėti nebegalėjo niekas jis iškeliavo anapilin, o Rūta ir toliau nuolat padėdavo Viltarei finansiškai, kad ši galėtų kabintis į gyvenimą.
Ir tada lietuviško serialo vertas siužeto suktukas: Audrius pareiškė Rūtai, kad jau susirado naują meilę ir kraustosi lauk. Moteris buvo tiesiog priblokšta, apakinta, nebegalėjo suvokti nei to staigaus viražo, nei pasirinktos pamainos. Sukniubusi širdimi ir suglumusi galva, Rūta nuskubėjo pas savo geriausią draugę Viltarę. Ir ten tarsi šaltą duoną su šaltibarščiais rado Audrių! Viskas tapo aišku pasirodo, nauja meilė buvo Viltarė su visais savo skausmais ir bėdomis.
Galiausiai, išsikrovusi fiziškai ir emociškai, Rūta grįžo namo, ir čia jau įsijungė tradicinė šeimos drama. Skambutis ir, žinoma, iš kitos laido pusės anyta, kuri išliejo ant Rūtos visą penkmečio apmaudą: dėl Audriaus išėjimo ir dėl penkerių metų poilsio kaltino tik Rūtą. Esą dėl karjeros ir neatidumo šeimai viskas dabar taip ir susiklostė. Šios piktos pastabos smigo kaip atidžiai patrumpinti nagai į sielą, ir mūsų herojė ėmė abejoti viskuo ar karjera, ar gyvenimu, ar net pačia savimi.
