Reikėjo įspėti iš anksto – nieko negaminau! Ar žinote, kiek kainuoja priimti svečius?! – šaukė anyta…

Žinai, reikėjo įspėti, aš nieko negaminau! Ar supranti, kiek kainuoja svečius priimti?! rėkė anyta.

Aš esu marti, paprasta, dirbanti mergina be jokių pretenzijų. Su vyru gyvename kvadratinėje mažoje butuke Vilniuje, kurį patys tempiame paskola, komunaliniai, darbas nuo ryto iki vakaro.

Anyta gyvena kaime prie Rokiškio, ten pat ir vyro sesuo. Viskas būtų pakankamai ramu, jei jos nenuspręstų, kad mūsų butas kaip savaitgalio poilsio namai. Pradžioje viskas skambėjo gana mielai:

Ateisim pas jus šeštadienį trumpam.

Tikrai neilgam.

Juk mes giminės.

Aišku, trumpam tai su nakvyne, o ateisim tai su pilnais tašais, tuščiom puodų rankenom ir akimis, kurios laukia vaišių.

Kiekvieną savaitgalį ta pati istorija: aš po darbo lėkte lekiu į parduotuvę, gaminu, plaunu, ruošiu stalą, šypsausi, o paskui dar pusę nakties indus šveičiu, viską aplinkui tvarkau. Valentina, anyta, sėdi ir komentuoja:

Kodėl salotose nėra kukurūzų?

Aš mėgstu barščius tirštesnius.

Pas mus kaime taip nedaro.

O vyro sesuo dar prideda:

Oi, pavargau nuo kelio…

O deserto nėra?

Ir nė karto nei ačiū, nei gal padėti?.

Vieną vakarą nebeištvėriau, sakau vyrui:

Aš ne jūsų šeimos tarnaite, nenoriu kas savaitę jiems aptarnauti.

Gal tikrai reikia ką nors keisti, sako jis.

Ir man kilo idėja.

Kitą kartą anyta skambina:

Šeštadienį atvažiuojam pas jus.

Oi, šį savaitgalį turime planų, atsakiau ramiai.

Kokie planai?

Savi.

Ir žinai, mes tikrai išvažiavom, tik ne į planus, o pas Valentiną į kaimą. Šeštadienį ryte su vyru stovim jos kieme. Anyta atidaro duris akis ant kaktos.

Kas čia dabar?!

O mes pas jus svečiuose. Tik trumpam.

Reikėjo įspėti, aš nieko negaminau! Ar suprantate, kiek kainuoja svečius priimti?!

Žiūriu į ją ir ramiai sakau:

Va, ir aš taip gyvenu kiekvieną savaitgalį.

Tai tu mane auklėt nusprendei? Drąsuolė…

Riksmas buvo toks, kad visi kaimo kaimynai langus atvėrė, ir mes tyliai grįžom namo.

Ir žinai nuo to karto nei vieno vizito be kvietimo. Nei trumpam užsuksime, nei savaitgalių mano virtuvėj. Kartais, kad tave išgirstų, reikia paprasčiausiai parodyti, kaip yra būti tavo vietoje.

Kaip manai, ar gerai pasielgiau? Ką darytum tu tokioje situacijoje?

Rate article
Zibainis
Add a comment

;-) :| :x :twisted: :smile: :shock: :sad: :roll: :razz: :oops: :o :mrgreen: :lol: :idea: :grin: :evil: :cry: :cool: :arrow: :???: :?: :!:

9 + five =

Reikėjo įspėti iš anksto – nieko negaminau! Ar žinote, kiek kainuoja priimti svečius?! – šaukė anyta…