Rita krauna daiktus ir išeina nuo tavęs. – Kur? – Tau koks skirtumas? Tu irgi išsikrauk, butas mūsų su tėvu. Jį išnuomosiu. Čia man niekšų nereikia. Ieškokis sau būsto.

Rita renka savo daiktus ir išeina nuo tavęs. Kur? Tau koks skirtumas? Tu irgi išsikraustyk iš buto, jis mūsų su tėvu. Aš jį išnuomosiu. Man čia neišgirų nereikia. Ieškok sau būsto.

Rita grįžo namo iš darbo ir vėl pamatė, kad jos vyras linksminasi. Jis buvo ne vienas, o su draugais. Prie stalo sėdėjo kaimynas Povilas ir Jonas, šio Povilo brolis. Jonas atvyko svečiu, ir jie jau trečią dieną šventė jo atostogas.

Vytautas, Ritos vyras, beveik niekada nebūdavo išgėręs. Labai retai, net ne kiekvieną šventę. Bet čia draugo atvykimas, kompanija. Vytautas ir pats suprato, kad elgiasi blogai, bet negalėjo atsisakyti draugų.

Ar draugas man, ar ne draugas? vis kartodavo Jonas.

Vytautai, išlydėk savo draugus ir eik miegoti. Jie vos ant kojų laikosi.

Užsičiaupk, moteris! sušuko Jonas.

Ritute, mes jau išeinam, tyliai tarė Povilas ir atsistojo nuo stalo.

Kaip tu kreipiesi į mano žmoną?

Nusiramink. Visi namo. Išeinam.

Rita išstūmė svečius į duris, vyrą į sofą ir ėmėsi valymo. Netrukus turėjo atvykti uošvė. Tegul pamato, kuo jos sūnus užsiima!

Rita suspėjo viską sutvarkyti iki Onos Vitalijos atvykimo. Ji net pagamino vakarienę ant greitosios, nes svečiai buvo suvalgę visus paruoštus patiekalus. Kas liko ant stalo, po jų nukeliavo į šiūkšlių dėžę.

Ona Vitalija, Marijau, kaip aš pasiilgau.

Mama, o močiutė turi katytę. Ji ruda. Senelis sako, kad ji gudri snukė.

Marijau!

Senelis taip sako.

Plaukite rankas, pavakariuosime ir išgersime arbatos.

O kur Vytautas? Aš jam skambinau, bet jis neatsiliepė.

Miega. Trečią dieną su kaimynu šventę. Grįžtu iš darbo išvarau, o ryte vėl prasideda. Galėtum jį ryte be raktų į gatvę išmesti. Kol šitas Povilo brolis neatvyko, viskas buvo gerai. O aš sužinojau, kad jis atvyko visam laikui. Jų su broliu butas bendras. Povilo žmona namie neleidžia girtuokliauti maži vaikai, tai ir susirinko pas mus.

Jie draugai nuo pirmos klasės. Kai mes čia atsikraustėme, taip ir susidraugavo. Bet niekas taip tiesiog nesibaigs. Jums reikia kraustytis.

Kur? Namas dar nebaigtas, nors ir liko labai nedaug. Reikia nuvažiuot, pažiūrėt. O kaip jį palikti?

Pats atbėgs.

Kas atbėgs? virtuvės durims atsivėrus pasirodė Vytautas.

Tu. Kas gi dar. Štai jau atbėgai, ar maisto kvapas, ar kas nors kita tave priviliojo?

Nieko nenoriu.

Tai gerai. Rita renka daiktus ir išeina nuo tavęs.

Kur?

Tau koks skirtumas? Tu irgi išsikraustyk iš buto, jis mūsų su tėvu. Aš jį išnuomosiu. Man čia neišgirų nereikia. Ieškok sau būsto.

Kokį būstą, mama? Jonas apstulbo nuo išgirsto. Mums namas stato

Rate article
Zibainis
Add a comment

;-) :| :x :twisted: :smile: :shock: :sad: :roll: :razz: :oops: :o :mrgreen: :lol: :idea: :grin: :evil: :cry: :cool: :arrow: :???: :?: :!:

thirteen − 10 =

Rita krauna daiktus ir išeina nuo tavęs. – Kur? – Tau koks skirtumas? Tu irgi išsikrauk, butas mūsų su tėvu. Jį išnuomosiu. Čia man niekšų nereikia. Ieškokis sau būsto.