Kai viena kolegė pakvietė mane į savo vestuves, dirbau toje leidykloje gal vos keturis mėnesius. Iš tikrųjų su šia mergina susibendravom nuo pirmų dienų naujame darbe tokia šilta, saviška Agnė! Tiesa, jos išrinktojo iki tol nebuvau sutikusi. Nepaisant to, sutikau eiti, nes ir šiaip labai norėjau pasipuošti nauja suknele. Kartu su manimi buvo pakviestos dar kelios mūsų kolegės, su kuriomis ir bevažiavom į šventę. Tą dieną truputį vėlavom į salę įsmukom, kai svečiai jau buvo susėdę prie stalų.
Vestuvėse buvo virš šimto žmonių, visa banketo salė išpuošta, stalai nusėti valgiais, kaip dera tikrose lietuviškose vestuvėse. Bet svarbiausia ne tai… Kai pamačiau Agnės jaunikį galvojau, kad prarasiu sąmonę. Tai buvo tikra meilė iš pirmo žvilgsnio, žinai, kaip filmuose! Dar svarbiau tie jausmai buvo abipusiai. Visą vakarą jaučiausi tarsi rūke: skruostai kaito, širdis daužėsi, nieko negalėjau nei valgyti, nei gerti.
Kad save dar labiau nekankinčiau, nusprendžiau išeiti iš šventės anksčiau. Širdis degė, norėjosi užsidaryti namuose ir pabūti su savo mintimis. Kitą vakarą, išeinant iš leidyklos, pamačiau jį laukė prie pagrindinio įėjimo. Agnė tą savaitę buvo atostogose, tai jos darbe nebuvo.
Jis tylėdamas priėjo, paėmė už rankos ir nusivedė prie savo mašinos. Nei žodelio netaręs, pradėjo mane bučiuoti, o aš neturėjau jėgų priešintis. Bučiavomės, negalėjom sustoti, prakalbėjom ir bučiavomės iki išnaktų. Vėliau vykome pas mane, ir ten viskas ir įvyko. Jis pažadėjo, kad išsiskirs su žmona ir ves mane. Taip ir padarė nuėjo su ja pasikalbėti, susikrovė daiktus ir grįžo pas mane. Kaip ten kas vyko jų pokalbyje nesidomėjau ir neklausinėjau.
Net po kelių savaičių susituokėme, po kiek laiko nusipirkome butą Vilniuje. Jau daugiau kaip trejus metus kartu! Aišku, darbą mečiau iš karto. Gal net neįsivaizduoji, kiek keiksmų mano pusėn skrido! Jo buvusi žmona toje leidykloje dirbo metų metus, o aš tik naujokė Visi, suprantama, gailėjo jos. Kaip ji dabar gyvena nežinau, nes mes su vyru niekaip senų reikalų nebeliečiam ir apie jų santykius nekalbame.
Pasirinkom kurti viską nuo švaraus lapo, pradėti iš naujo. Dabar sakyčiau, išties esu laiminga! Visi aplink pranašavo, kad mūsų santuoka ilgai netruks, bet pragyvenome kartu daug metų ir su kiekviena diena esam vis artimesni. Dabar jau tikrai žinau: už savo laimę verta kovoti!
