Senelis paliko man suirusį namą užmiestyje savo testamentu, o kai įžengiau į vidų, buvau priblokšta
Senelis paliko man seną kaimo namą, kuris beveik griuvo, o mano seseriai dviejų kambarių butą paties miesto centre. Vyras pavadino mane nevykėle ir persikėlė pas mano seserį. Netekusi visko, nuėjau į kaimą, o kai atsidūriau name, tiesiog apimtas stebuklo
Notaro kabinete buvo dusu ir sklido senų popierių kvapas. Ona sėdėjo ant nepatogios kėdės, jaudamasi, kaip iš nerimo prakaitavo jos delnai. Šalia sėdėjo Elžbieta jos vyresnė sesuo, apsirengusi brangų verslo kostiumą, su nepriekaištingai padarytais nagais. Atrodė, kad ji atėjo ne dėl testamento skaitymo, o kaip į svarbų susitikimą.
Elžbieta slinko kažką telefone, retkarčiais mėtydama abejingas žvilgsnis į notarą, lyg skubėtų išeiti. Ona nervingai sukdė savo susidėvėjusios krepšelio diržą. Trisdešimt ketverių ji vis tiek jautėsi kaip tyli mažoji sesuo šalia užtikrintos, sėkmingos Elžbietos. Darbas vietinėje bibliotekoje nebuvo gerai apmokamas, bet Onai patiko jos darbas.
Tačiau kiti šį darbą vertino kaip pomėgį, ypač Elžbieta, kuri dirbo didžiojoje įmonėje ir uždirbo daugiau nei Ona per metus. Notaras, senyvas akinis vyras, nukrąkštė ir atidarė aplanką su dokumentais. Kambaryje dar labiau nuslūgo. Kažkur ant sienos tyliai tekėjo senas laikrodis, pabrėždamas įtampą.
Laikas lėtėjo. Onai staiga atsiminė, kaip senelis dažnai sakydavo: Svarbiausi dalykai gyvenime vyksta tyloje.
Nikodemo Juozapavičiaus Didžiulio testamentas, pradėjo jis monotonišku balsu, atsiliepiančiu mažame kabinete.
Palieku dviejų kambarių butą Vilniaus gatvėje, namas 27, butas 43, kartu su baldais ir buitinėmis priemonėmis, savo anūkėlei Elžbietai Vytautai.
Elžbieta net neatsikėlė nuo telefono, lyg jau iš anksto žinotų, kad gaus vertingiausią dalį. Jos veidas išliko ramus ir be jausmų. Ona pajuto pažįstamą skausmą krūtinėje. Vėl taip. Vėl ji antra.
Elžbieta visada buvo pirmoji, visada gaudavo geriausią. Mokykloje ji mokėsi puikiai, stojo į prestižinį universitetą, ištekėjo už turtingo verslininko. Ji turėjo stilų butą, brangų automobilį, madingus drabužius. O Ona? Ji visada likdavo vyresniosios sesers šešėlyje.
Taip pat palieku namą kaimelyje Didžiuliškėse su visais pastatais, prieglaudomis ir dvylikos šešių šimtų kvadratinių metrų žemės sklypu savo anūkėlei Onai Vytautai, tęsė notaras, vartydamas puslapį.
Ona susitraukė. Namas kaime? Tas pats, beveik griūvantis, kuriame senelis pastaraisiais metai