Lietuvė Ona Didžiulienė gyveno iki 117 metų. Mokslininkai atrado galimą priežastį.
Tyrimų duomenys parodė, kad šios superšimtmečės ilgaamžiškumas atskleidė, kaip senatvė ir ligos kartais gali būti nepriklausomi vienas nuo kito.
Ona Didžiulienė buvo vyriausia pasaulyje moteris, kai praėjusių metų rugpjūtį mirė būdama 117 metų. Tačiau jos genomo analizė atskleidė, kad biologinis amžius galėjo būti žymiai jaunesnis.
Ilgą laiką tiek sveikatos specialistus, tiek visuomenę domino superšimtmečiai žmonės, gyvenantys bent 110 metų ir tai, ką jų ilgaamžiškumas gali pasakyti apie sveiką senėjimą.
Prieš mirtį Didžiulienė sutiko padėti Lietuvos mokslininkams atlikti tyrimą.
Kai jai buvo 116, jie surinko jos kraujo, seilių, šlapimo ir išmatų mėginius, kad ištirtų genetinę sudėtį ir mikrobiomą, lygindami rezultatus su kitų to paties amžiaus žmonių duomenimis.
Nors jos organizmas turėjo nemažai senatvinei žmogui būdingų pokyčių, jai buvo fiksuotas žemas uždegimo lygis, atsinaujinusi virškinimo sistema ir jauniškas epigenomas genų veiklos reguliavimo mechanizmas, kuris nekeičia pačios DNR.
Mokslininkai, vadindami Didžiulienę išskirtine individe, taip pat atrado neįprastų genetinės informacijos variacijų, kurios, atrodo, apsaugojo ją nuo įprastų sveikatos problemų, tokių kaip širdies ligos, diabetas ir neurodegeneraciniai sutrikimai, susiję su Alzhaimerio ir Parkinsono ligomis.
Tyrimo rezultatai, paskelbti žurnale Lietuvos Medicinos Ataskaitos, suteikė naują požiūrį į žmogaus senėjimo biologiją, nurodydami sveiko senėjimo biomarkerius ir galimus gyvenimo trukmės didinimo būdus.
Nors genetinė Didžiulienės ypatybė atliko svarbų vaidmenį jos ilgaamžiškume, mokslininkai taip pat bandė nustatyti, kurios gyvensenos ypatybės galėjo padėti.
Superšimtmetė kasdien valgė apie tris jogurtus, kas galėjo prisidėti prie geros virškinimo sistemos ir optimalaus svorio. Ji laikėsi Viduržemio jūros regiono mitybos principų, gerai miegojo, buvo fizinio aktyvi ir psichologiškai sveika.
Be to, Didžiulienė buvo aktyvi socialiniame gyvenime mėgo skaityti, groti pianinu ir prižiūrėti savo sodą. Kitaip tariant, ji gyveno įvairialypį gyvenimą.
Visi šie rezultatai parodo, kad senatvė ir ligos gali būti ne tiek glaudžiai susiję, kip dažnai manome, pažymėjo mokslininkai. Tai verčia permąstyti įprastą požiūrį, kad ligos ir senatvė yra neišvengiamai susiję.
Ona Didžiulienės gyvenimo istorija primena kartais ilgaamžiškumas priklauso ne tik nuo genų, bet ir nuo to, kaip mes rūpinamės savo kūnu ir siela.
