Svetimas sūnus. – Jūsų vyras yra mano vaiko tėvas. Tokius žodžius ramiai pietaujančiai Kristinai ištarė nepažįstama moteris. Be ceremonijų atsisėdusi priešais, ši dama laukė bent kokios reakcijos į savo ištarimą. – O kiek metų jūsų mažyliui? – absoliučiai ramiai, lyg tokie dalykai būtų kasdienybė ir niekaip jos neliestų, atsakė Kristina. – Aštuoneri, – nepatenkinta suspaudė lūpas Marina. Ne tokios reakcijos ji tikėjosi! Kur pasipiktinimas? Kur kaltinimai melu? Kur pagiežos banga, pagaliau? – Nuostabu, – Kristina vos pastebimai šyptelėjo ir vėl grįžo prie tobulai skanaus vyšnių pyrago, kuris kepamas tik šioje kavinėje. – Mes su Arūnu susituokę tik trejus metus, tad viskas, kas įvyko iki tol, manęs nedomina. Vienas klausimas, – parodė šiokią tokią smalsumą Kristina, – ar Arūnas žino? – Ne, – piktai atšlijo moteris. – Bet tai nesvarbu! Aš kreipiuosi dėl alimentų! Ir jis MOKĖS, supratai? – Žinoma, tikrai mokės, – ramiai sutiko Kristina. – Mano vyras be galo myli vaikus, tad jeigu būtų žinojęs anksčiau, tikrai būtų dalyvavęs jūsų sūnaus gyvenime. Tiesa, kaip jo vardas? – Ignotas, – automatiškai atsakė Marina ir tuojau pat suraukė antakius. – Tai tau visiškai nesvarbu, kad tavo išrinktasis turi vaiką su kita? – Pakartosiu: viskas, kas buvo iki mūsų santuokos, man nerūpi, – švelni šypsena nedingo nuo Kristinos veido. – Patikėkite, puikiai suvokiau, kad tekėdama neimu į žmonas nekalto vaikino. Aišku, kad trisdešimtmetis vyras anksčiau turėjo romanų. Mane tai visiškai nedomina. Svarbiausia – dabar esu vienintelė. – Gerai, susitiksim teisme. Pasiruošk mokėti, reikalauju visko, kas priklauso mano sūnui pagal įstatymą. Marina išėjo, palikdama po savęs pernelyg ryškų kvapų debesį. Kristinai kainavo daug pastangų nesusiraukti – atrodė, kad pašnekovė išpylė ant savęs pusę flakono. – Na, pabandyk, – filosofiškai gūžtelėjo pečiais Kristina, suvalgydama paskutinį pyrago gabaliuką. – Įdomu, kaip tau patiks žinia, kad Arūno oficialus atlyginimas tik pusantro tūkstančio? Verslas juk tėčio vardu… O dar ir serganti mama, kuria jis dabar rūpinasi. Kelis eurus tegali išlaužti. Netgi pagailo vargšo vaiko. Gal verta aplankyti, pasižiūrėti, kaip jie gyvena. Gal susitarti dėl normalesnės sumos kas mėnesį vaikui. Nors tik jei Ignotas tikrai Arūno sūnus. Gerai pažįsta tokias… ********************* DNR testas buvo atliktas greitai – kai turi pinigų, daug kas sprendžiasi akimirksniu. Atsakymas aiškus – Ignotas tikrai Arūno sūnus. Beje, berniukas Kristinai pasirodė labai tylus ir uždaras. Neįmanoma, kad aštuonmetis pusantros valandos, kol tvarkomi dokumentai ir laukiama paėmimo, tylėdamas sėdėtų nuleidęs akis! Nereikalavo įjungti filmukų, nebėgiojo koridoriumi, nekrykštavo… Viskas kitaip nei jo bendraamžiai, priversti kažko laukti. Tai atrodė įtartina. Kristina tik dar labiau įsitikino, kad reikia apsilankyti pas naujai atsiradusį giminaitį. Butas solidžiame rajone. Konsjeržas prie įėjimo. Dviejų kambarių butas, šiuolaikinis remontas… Kristina automatiškai pastebėjo tokius dalykus ir nuoširdžiai nesuprato, kaip moteris, gyvenanti tokiomis sąlygomis, gali skųstis visišku lėšų trūkumu? – Teismas po savaitės, – priekabiai sumurmėjo Marina, įleisdamas nenumatytą viešnią, – tada ir pakalbėsime. – Norėjau geriau susipažinti su Ignotu. Juk Arūnas rimtai nusiteikęs dalyvauti jo gyvenime. Gal net savaitgaliais paimti, kai berniukas priprasti. – Kas gi leis! – pasipiktinusi Marina net pašoko. – Teismas, – ramiai atkirto Kristina. – Jis – tėvas, turi teisę. Tik kažkodėl nematau nė vieno žaislo… – Neturiu pinigų tokioms nesąmonėms, – pašaipiai atšovė Marina, – vos užtenka apsirengti, apie žaislus nė kalbos būti negali! – Rimtai? – Kristina pažvelgė į brangų firminį rankinuką, stovintį ant staliuko, į ne mažiau prabangius rūbus, sumestus ant sofos, į prestižinę kosmetiką prie veidrodžio. – Neturite pinigų? – Esu dar jauna, noriu sukurti šeimą, – per sukąstus dantis sumurmėjo Marina. Jai velniškai nepatiko svečiosios tonas. – Ir šiaip, čia ne jūsų reikalas! – O su kuo paliekate sūnų, kai lakstote po pasimatymus? – neatstojo Kristina, jau pradėdama suprasti, kodėl berniukas atrodė toks užsisklendęs. – Jau nebe mažas, pats gali pabūti. Daugiau klausimų? Jei ne – pasimatysime teisme! – Reikalausiu atsiskaityti už kiekvieną centą, skiriamą vaikui, – Kristina pati nebenorėjo ilgiau užsibūti. Jai buvo keista matyti tokį motinos požiūrį į savo pačios kraują! – Bijau, kad teismo sprendimas jums nepatiks… ********************** – …teismas nutarė: ieškinį Lipovai Marinai Grigorjevnai tenkinti iš dalies. Pripažinti, kad Malinas Arūnas Ivanovičius yra Igno Lipovo tėvas, įpareigoti Civilinės metrikacijos skyrių įrašyti duomenis gimimo liudijime. Dėl alimentų priteisimo nepilnamečiam Ignui Lipovui – atmesti. Arūno Malino priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo – patenkinti… Kristina patenkinta šyptelėjo – jos tikslas pasiektas: Ignotas gyvens su jais. Gal kas pasmerks, sakys, atėmė vaiką iš tikros motinos, bet tai buvo teisingas sprendimas. Visi Marinos kaimynai vienu balsu tvirtino: sūnus jai visai nerūpi, moteris rėkia ant vaiko be jokios priežasties, kelia prieš jį ranką, nesigėdydama liudininkų. Ir vaiko psichologė aiškiai pareiškė, kad būtina berniuką perduoti kitai globai. Tą patvirtino ir mokytojai, ir buvę auklėtojai. Dabar Ignui bus jo paties erdvus kambarys, daugybė žaislų, kompiuteris… O svarbiausia – tėvų meilė, kurios jis niekada nejautė: ir Arūnas, ir Kristina visa širdimi prisirišo prie šio nuostabaus berniuko… *************************** Svetimas sūnus, arba kaip išsiaiškinau, jog mano vyras turi vaiką su kita, ir kodėl pasirinkau užauginti jį kaip savą: jautri istorija apie meilę, teismą ir radikalius sprendimus dėl vaiko ateities Lietuvoje

Jūsų vyras yra mano vaiko tėvas.

Su tokiais žodžiais prie ramiai kavinėje tarp pietų sėdinčios Miglės prieina nepažįstama moteris. Drąsiai atsisėda priešais ir laukia bent kažkokios reakcijos į savo prisipažinimą.

O kiek metų jūsų vaikui? visiškai ramiai, tarsi tai eilinė situacija ir jai nuolat kažkas tokio sakoma, pasidomi Miglė.

Aštuoneri, ne itin patenkinta prispaudžia lūpas Dovilė. Visai ne tokios reakcijos ji tikėjosi! Kur pasipiktinimas? Kaltinimai melu? Galų gale, neapykantos žaibas?

Nuostabu, Miglė vos pastebimai šypteli ir vėl grįžta prie tobulai gardaus vyšnių pyrago, kuris garsėja tik šioje Vilniaus senamiesčio kavinėje. Mes su Adu susituokę vos tris metus, tad viskas, kas buvo PRIEŠ mane, man visiškai neaktualu. Turiu tik vieną klausimą, lengvai susidomi Miglė, Ar Adas žino?

Ne, su aiškiu nepasitenkinimu atsilošia Dovilė. Bet tai neturi jokios reikšmės! Paduosiu dokumentus dėl alimentų! Ir jis mokės, aišku?

Žinoma, linkteli Miglė. Mano vyras be galo myli vaikus, tad jei būtų žinojęs anksčiau, tikrai būtų dalyvavęs jūsų sūnaus gyvenime. Kaip jis vadinasi?

Domantas, automatiškai ištaria Dovilė ir susiraukia. Tau visai nesvarbu, kad tavo vyras turi vaiką su kita?

Kartosiu dar kartą, viskas kas iki mūsų santuokos ne mano reikalas, ramiai šypsosi Miglė. Gerai žinojau, kad tekėdama už vyro trisdešimties metų neimu jaunikaičio. Aišku, kad vyras galėjo turėti romanų. Man tai tikrai nesvarbu. Svarbiausia dabar esu vienintelė.

Gerai, susitiksime teisme. Pasiruošk leisti pinigus, reikalavau visko, kas priklauso mano vaikui pagal įstatymą.

Dovilė palieka po savęs stiprų, gal net per daug kvapnų kvepalų, kvapą. Miglė vos sulaiko raukymąsi rodos, ant savęs išpylė bent pusę buteliuko.

Pabandyk, filosofiškai gūžteli Miglė, suvalgydama paskutinį pyrago gabalėlį. Įdomu, kaip tau patiks naujiena, kad oficiali Ado alga tik tūkstantis eurų? Juk visas verslas užrašytas tėvo vardu O dar ir ligota jo mama, kurią dabar pats slaugo. Tikrai daug neuždirbsi…

Net šiek tiek pagailo vaiko jis gi visai nieko nekaltas. Gal reikėtų apsilankyti jų namuose? Pažiūrėti, kaip gyvena. Gal net pasiūlyti tvarkingą, garbingą sumą kas mėnesį Domantui.

Žinoma, jei tikrai Domantas Ado sūnus. Nes Miglė jau žino tokių istorijų…

*********************

DNR testas atliktas greitai kai turi lėšų, daug ką galima paspartinti. Rezultatas neginčytinas Domantas tikrai Ado sūnus.

Beje, berniukas Miglei pasirodo net per daug ramus, užsispaudęs. Juk nesišnekantis, aštuonerių metų vaikas negali visą pusantros valandos ramiai sėdėti, kol pildomi dokumentai ir ruošiamasi tyrimui, spoksodamas į vieną tašką! Neprašė įjungti animacijos, nebėgiojo, netriukšmavo Neelgėsi kaip jo bendraamžiai.

Tai buvo keista. Dabar Miglė dar labiau įsitikino reikia apsilankyti pas naujai atrastą giminaitį.

Butas gerame rajone. Laiptinėje budintis sargas. Dviejų kambarių, suremontuotas, erdvus…

Miglė automatiškai pastebi detales ir nuoširdžiai nesupranta, kaip moteris, gyvenanti tokiomis sąlygomis, gali nuolatos skųstis pinigų stygiumi?

Teismas po savaitės, piktai burbteli Dovilė, įleisdama Miglę į butą, ten ir pasikalbėsim.

Norėjau geriau susipažinti su Domantu. Adas labai rimtai nusiteikęs dalyvauti sūnaus gyvenime. Galės pasiimti savaitgaliais, kai berniukas apsipras.

Ir negaus! suirzusi atšauna Dovilė.

Teismas spręs, ramiai atsako Miglė. Jis tėvas, turi teisę. Tik kažkaip nematau nei vieno žaislo

Neturiu pinigų tokioms nesąmonėms, su panieka mesteli Dovilė, vos užtenka aprangai, kokie dar žaislai?

Rimtai? Miglė žvilgteli į brangų firminį rankinuką ant staliuko, ne ką prastesnius drabužius ant sofos ir išskirtinę kosmetiką prie veidrodžio. Jums trūksta pinigų?

Esu jauna ir noriu sukurti šeimą, per dantis atsako Dovilė. Jai labai nepatiko Miglės tonas. Ir tai visai ne jūsų reikalas!

O su kuo paliekat sūnų, kai bėgiojat po pasimatymus? neatleidžia Miglė, jau suprasdama, kodėl vaikas atrodė toks užsidaręs.

Jis jau didelis, pats pabūna. Daug klausimų turit? Jei ne, susitiksim teisme.

Prašysiu, kad visos lėšos būtų griežtai skirtos vaikui ir atsiskaitytumėt už kiekvieną eurą, Miglė nenorėjo ilgiau ten būti. Širdį skaudėjo matant tokį motinos elgesį su savo vaiku… Bijau, teismo sprendimas jums nepatiks…

**********************

…teismas nusprendė: Dovilės Žukauskaitės ieškinį patenkinti iš dalies. Pripažinti, kad Adas Malinauskas yra Domanto Žukausko tėvas, įpareigoti Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti šį faktą į gimimo liudijimą. Dėl alimentų priteisimo Domantui Žukauskui atmesti. Priešpriešinis Ado Malinausko ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas…

Miglė tyliai nusišypso jos tikslas pasiektas. Domantas gyvens kartu su jais. Gal kažkas ir pasmerks atėmė vaiką iš motinos, bet tai teisinga. Visi Dovilės kaimynai buvo vieningi: sūnus jai visai nereikalingas, ji ant jo šaukia, ne kartą matyta, kad pakelia ir ranką, nesigėdydama svetimų nosių. Net vaikų psichologė tvirtino vaiką būtina atskirti nuo tokios moters. Palaikė ir Domanto mokytojai bei buvę auklėtojai.

Dabar Domantukas turės nuosavą šviesią kambarį, gausybę žaislų, kompiuterį O svarbiausia pagaliau patirs motinos ir tėvo meilę, kurios niekada nejautė. Juk Adas ir Miglė nuoširdžiai prisirišo prie puikaus berniuko…

Rate article
Zibainis
Add a comment

;-) :| :x :twisted: :smile: :shock: :sad: :roll: :razz: :oops: :o :mrgreen: :lol: :idea: :grin: :evil: :cry: :cool: :arrow: :???: :?: :!:

6 + seven =

Svetimas sūnus. – Jūsų vyras yra mano vaiko tėvas. Tokius žodžius ramiai pietaujančiai Kristinai ištarė nepažįstama moteris. Be ceremonijų atsisėdusi priešais, ši dama laukė bent kokios reakcijos į savo ištarimą. – O kiek metų jūsų mažyliui? – absoliučiai ramiai, lyg tokie dalykai būtų kasdienybė ir niekaip jos neliestų, atsakė Kristina. – Aštuoneri, – nepatenkinta suspaudė lūpas Marina. Ne tokios reakcijos ji tikėjosi! Kur pasipiktinimas? Kur kaltinimai melu? Kur pagiežos banga, pagaliau? – Nuostabu, – Kristina vos pastebimai šyptelėjo ir vėl grįžo prie tobulai skanaus vyšnių pyrago, kuris kepamas tik šioje kavinėje. – Mes su Arūnu susituokę tik trejus metus, tad viskas, kas įvyko iki tol, manęs nedomina. Vienas klausimas, – parodė šiokią tokią smalsumą Kristina, – ar Arūnas žino? – Ne, – piktai atšlijo moteris. – Bet tai nesvarbu! Aš kreipiuosi dėl alimentų! Ir jis MOKĖS, supratai? – Žinoma, tikrai mokės, – ramiai sutiko Kristina. – Mano vyras be galo myli vaikus, tad jeigu būtų žinojęs anksčiau, tikrai būtų dalyvavęs jūsų sūnaus gyvenime. Tiesa, kaip jo vardas? – Ignotas, – automatiškai atsakė Marina ir tuojau pat suraukė antakius. – Tai tau visiškai nesvarbu, kad tavo išrinktasis turi vaiką su kita? – Pakartosiu: viskas, kas buvo iki mūsų santuokos, man nerūpi, – švelni šypsena nedingo nuo Kristinos veido. – Patikėkite, puikiai suvokiau, kad tekėdama neimu į žmonas nekalto vaikino. Aišku, kad trisdešimtmetis vyras anksčiau turėjo romanų. Mane tai visiškai nedomina. Svarbiausia – dabar esu vienintelė. – Gerai, susitiksim teisme. Pasiruošk mokėti, reikalauju visko, kas priklauso mano sūnui pagal įstatymą. Marina išėjo, palikdama po savęs pernelyg ryškų kvapų debesį. Kristinai kainavo daug pastangų nesusiraukti – atrodė, kad pašnekovė išpylė ant savęs pusę flakono. – Na, pabandyk, – filosofiškai gūžtelėjo pečiais Kristina, suvalgydama paskutinį pyrago gabaliuką. – Įdomu, kaip tau patiks žinia, kad Arūno oficialus atlyginimas tik pusantro tūkstančio? Verslas juk tėčio vardu… O dar ir serganti mama, kuria jis dabar rūpinasi. Kelis eurus tegali išlaužti. Netgi pagailo vargšo vaiko. Gal verta aplankyti, pasižiūrėti, kaip jie gyvena. Gal susitarti dėl normalesnės sumos kas mėnesį vaikui. Nors tik jei Ignotas tikrai Arūno sūnus. Gerai pažįsta tokias… ********************* DNR testas buvo atliktas greitai – kai turi pinigų, daug kas sprendžiasi akimirksniu. Atsakymas aiškus – Ignotas tikrai Arūno sūnus. Beje, berniukas Kristinai pasirodė labai tylus ir uždaras. Neįmanoma, kad aštuonmetis pusantros valandos, kol tvarkomi dokumentai ir laukiama paėmimo, tylėdamas sėdėtų nuleidęs akis! Nereikalavo įjungti filmukų, nebėgiojo koridoriumi, nekrykštavo… Viskas kitaip nei jo bendraamžiai, priversti kažko laukti. Tai atrodė įtartina. Kristina tik dar labiau įsitikino, kad reikia apsilankyti pas naujai atsiradusį giminaitį. Butas solidžiame rajone. Konsjeržas prie įėjimo. Dviejų kambarių butas, šiuolaikinis remontas… Kristina automatiškai pastebėjo tokius dalykus ir nuoširdžiai nesuprato, kaip moteris, gyvenanti tokiomis sąlygomis, gali skųstis visišku lėšų trūkumu? – Teismas po savaitės, – priekabiai sumurmėjo Marina, įleisdamas nenumatytą viešnią, – tada ir pakalbėsime. – Norėjau geriau susipažinti su Ignotu. Juk Arūnas rimtai nusiteikęs dalyvauti jo gyvenime. Gal net savaitgaliais paimti, kai berniukas priprasti. – Kas gi leis! – pasipiktinusi Marina net pašoko. – Teismas, – ramiai atkirto Kristina. – Jis – tėvas, turi teisę. Tik kažkodėl nematau nė vieno žaislo… – Neturiu pinigų tokioms nesąmonėms, – pašaipiai atšovė Marina, – vos užtenka apsirengti, apie žaislus nė kalbos būti negali! – Rimtai? – Kristina pažvelgė į brangų firminį rankinuką, stovintį ant staliuko, į ne mažiau prabangius rūbus, sumestus ant sofos, į prestižinę kosmetiką prie veidrodžio. – Neturite pinigų? – Esu dar jauna, noriu sukurti šeimą, – per sukąstus dantis sumurmėjo Marina. Jai velniškai nepatiko svečiosios tonas. – Ir šiaip, čia ne jūsų reikalas! – O su kuo paliekate sūnų, kai lakstote po pasimatymus? – neatstojo Kristina, jau pradėdama suprasti, kodėl berniukas atrodė toks užsisklendęs. – Jau nebe mažas, pats gali pabūti. Daugiau klausimų? Jei ne – pasimatysime teisme! – Reikalausiu atsiskaityti už kiekvieną centą, skiriamą vaikui, – Kristina pati nebenorėjo ilgiau užsibūti. Jai buvo keista matyti tokį motinos požiūrį į savo pačios kraują! – Bijau, kad teismo sprendimas jums nepatiks… ********************** – …teismas nutarė: ieškinį Lipovai Marinai Grigorjevnai tenkinti iš dalies. Pripažinti, kad Malinas Arūnas Ivanovičius yra Igno Lipovo tėvas, įpareigoti Civilinės metrikacijos skyrių įrašyti duomenis gimimo liudijime. Dėl alimentų priteisimo nepilnamečiam Ignui Lipovui – atmesti. Arūno Malino priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo – patenkinti… Kristina patenkinta šyptelėjo – jos tikslas pasiektas: Ignotas gyvens su jais. Gal kas pasmerks, sakys, atėmė vaiką iš tikros motinos, bet tai buvo teisingas sprendimas. Visi Marinos kaimynai vienu balsu tvirtino: sūnus jai visai nerūpi, moteris rėkia ant vaiko be jokios priežasties, kelia prieš jį ranką, nesigėdydama liudininkų. Ir vaiko psichologė aiškiai pareiškė, kad būtina berniuką perduoti kitai globai. Tą patvirtino ir mokytojai, ir buvę auklėtojai. Dabar Ignui bus jo paties erdvus kambarys, daugybė žaislų, kompiuteris… O svarbiausia – tėvų meilė, kurios jis niekada nejautė: ir Arūnas, ir Kristina visa širdimi prisirišo prie šio nuostabaus berniuko… *************************** Svetimas sūnus, arba kaip išsiaiškinau, jog mano vyras turi vaiką su kita, ir kodėl pasirinkau užauginti jį kaip savą: jautri istorija apie meilę, teismą ir radikalius sprendimus dėl vaiko ateities Lietuvoje