„– Svetlana, bet juk žiemą ten baisiai šalta!“

Ona, bet ten žiemą šalta! Krosnis, malkas reikia neštis! Mama, tu gi kaimietė, vaikystėje tik tokią pat gyvenseną turėjai. Senelis su močiute visą gyvenimą kaime pragyveno, ir nieko. O vasarą išvis grožis bus darželis, uogos, grybai miške galima rinkti.

Dalia tik pradėjo priprasti prie pensininkės gyvenimo. Šešiasdešimt metų už pečių, trisdešimt penkeri iš jų gamykloje buhaltere. Dabar galima ramiai rytą arbati gerti, knygas skaityti ir niekur neskubėti.

Pirmieji pensijos mėnesiai teikė jai malonumą iš tylos ir ramybės. Keldavosi, kada norėdavo, pusryčiaudavo neskubėdama, žiūrėdavo laidas.

Į parduotuvę eidavo patogiu laiku, kai nebūdavo eilių. Po keturiasdešimties darbo metų tai buvo tikra laimė.

Dukra Ona paskambino šeštadienio rytą:

Mama, mums reikia rimtai pasikalbėti.

Kas atsitiko? susirūpino Dalia. Su Gabriele viskas gerai?

Su dukra viskas tvarkoje. Atvažiuosiu, papasakosiu. Tik nesijaudink!

Šie žodžiai tik labiau ją išgąsdino. Kai vaikai sako nesijaudink, tai tik viena reikšmė yra dėl ko jaudintis.

Po valandos Ona sėdėjo virtuvėje, glostydama apvalų pilvą. Trisdešimt dveji metai, antras vaikas kelyje, o ištekėti už to Jono taip ir nespėjo.

Nors jau ketverius metus gyvena kartu, dukra Gabrielė auga, bet santuokos liudijimas jiems lyg ir nėra svarbus.

Mama, mums bėda su būstu, pradėjo dukra, nervingai sukčiodama puodelio rankeną. Nuomininkė kelia nuomos kainą. Su dabartine vos susitvarkome, o čia dar dvi tūkstančiais eurų daugiau reikalauja.

Dalia palinkėjo galvą užuojautai. Žinojo, kad jauniems sunku. Jonas dirba tai čia, tai ten šiandien krautuvas, rytoj kurjeris, poryt sargas. Ona motinystės atostogose su dukra, netrukus į antrąsias atostogas išeis.

Galvojome persikelti, kad būtų pigiau, tęsė dukra, bet su vaiku niekas nenori nuomoti.

Ir ką galvojate daryti? paklausė motina, jau numanodama ką nors negerą.

Štai todėl ir atėjau, Ona nervingai traukė megztinio pakraštį. Mama, ar galėtume pas tave pagyventi? Laikinai, žinoma. Kol pinigus sutaupysime, gal vėliau paskolą imsime.

Dalia užspringo arbata. Dviem kambarių bute ir taip ankšta, o čia visa šeima su mažu vaiku, dar ir antras kelyje.

Ona, kaip mes čia visi tilpsime? Aš turiu tik du kambarius, ir tie maži.

Mama, kažkaip tilpsim. Svarbiausia pinigus sutaupyti. U

Rate article
Zibainis
Add a comment

;-) :| :x :twisted: :smile: :shock: :sad: :roll: :razz: :oops: :o :mrgreen: :lol: :idea: :grin: :evil: :cry: :cool: :arrow: :???: :?: :!:

16 − eleven =

„– Svetlana, bet juk žiemą ten baisiai šalta!“