Taupūs pažįstami pakvietė mane į gimtadienio vakarą. Grįžau namo alkana kaip vilkas.
Turiu draugų, kuriems priskiriu taupiųjų etiketę. Jie taupo viską: maistą, drabužius, net laiką. Jie nėra vargingi tai tie vilniečiai ar kauniečiai, kurie visada turi eurų kišenėje, bet pinigus leidžia taip, lyg jų bijotų. Tad galėtų sau leisti daug daugiau.
Aš su jais susitinku tik per kažkokias progas. Kasdienybėje apsiribojame trumpais skambučiais ar žinutėmis. Prieš mėnesį jie pakvietė į gimtadienį. Nuėjau ir grįžau namo alkana.
Tą rytą, kai buvo numatyta šventė, įsidėjau į krepšį iš anksto nupirktą dovaną ir išėjau į darbą Vilniaus centre. Ketvirtą valandą draugai šaukė į vakarą. Pietų metu išgėriau tik puodelį kavos ir sugraužiau du sausainius. Mintyse žinojau vakare būsiu pamaitinta, tad įprasto pietų stalo išvengiau.
Prieš pat numatytą valandą atėjau į jų Senamiesčio butą, padaviau dovaną, palinkėjau laimės ir sveikatos. Pajuokaudama leptelėjau, kad alkana kaip vilkas, visai specialiai nevalgiau. Šeimininkas, susišypsojęs, patikino: žinoma, viskas paruošta.
Buvo šeši svečiai ir pora šeimininkų. Užėjus į svetainę pastebėjau stalo nėra, supratau, kad čia savotiškas bufetas. Kėdžių nematyti, tik nedidelė minkšta sofa kampelyje. Mieliau valgydavau po darbo normalioje aplinkoje, o ne susispaudus aštuoniese ant sofos. Bet, matyt, sapniški vakaro dėsniai nugalėjo. Draugė pastatė miniatiūrinį apvalų staliuką su užkandžiais. Staiga gailėjausi sausainiai pietums buvo didelė klaida.
Ant stalo, kur net slapta suskaičiavau kiekvieną griežinėlį nei gėda, nei sapninė logika sustabdė visko buvo po aštuonis: aštuoni rūkyto kumpio plonomis juostelėmis griežinėliai (tokio būna tik turguje), aštuoni sūrio griežinėliai, aštuoni šaltienos gabaliukai. Švieži pomidorai ir agurkai, irgi po aštuonis gabalėlius. Viskas supjaustyta kone permatomai, bet gražiai išdėliota. Dar dvi miniatiūrinės salotos mažose taurėse. Vaisių vos pakako būtent aštuoniems. Išdidumą visam gausiam stalui suteikė viena butelis vyno. Trumpai tariant valgyk ir gerk, brangūs svečiai.
Sėdėjau, kramtydama dešros ir sūrio kampą, ir likau alkana! Net vyno stiklo nesinorėjo, baisu, kad be užkandžių dar labiau sukaustys alkis. Draugas tarė: Atnešiu kažko karšto. Susapnavau dabar tai tikrai bus karštas patiekalas! Šeimininkė atkaukšėjo lėkštę.
Ant jos mažulytis keptas bulvinis rutuliukas ir keptos vištos blauzdelės viena kiekvienam. Juokas pro sapno ašaras. Nors bent tortas buvo tikros dydžio. Viso vakaro nuotaika buvo neįtikėtinai keista ir linksma. Po pusantros valandos išėjau namo, alkana kaip niekad.
Pakeliui stabtelėjau parduotuvėje ir nusipirkau tikrą lietuvišką maistą juodos duonos, varškės ir šaltibarščių pakelį, grįžusi namo valgiau nesivaržydama, atsigavau. Taip tie mano taupūs draugai sapniškai sutaupė vaišindami svečius.
Kam kviesti svečius į gimtadienį, jeigu nenori ar nemoki užtikrinti svetingo, pilno vakarienės stalo?
