To ir man tik trūko…

Tai, ko tik man trūko…

Gabija gyveno viena. Su vyru vaikų nesulaukė. Pradžioje vilšosi, stengėsi, o paskui nutarė paimti vaiką iš vaikų namų. Ji taip nusprendė, vyrui tai nerūpėjo. Jam viskas tiktais. Matyt, Gabija per ilgai ruošėsi šiam rimtam žingsniui, vilkinosi, galvojo, o laikas bėgo, ir po keturiasdešimties ji pati atsisakė šios idėjos. Bijojo, tiesą sakant.

Vyras mėgo turizmą, žygius su kuprinėmis ir palapinėmis, dainas prie laužo. Reikia pripažinti, gerai grojo gitara. Labai bendraujantis, mylėjo visokias vakarėlius ir kompanijas.

Jaunystėje ir Gabijai tokia gyvenimas patiko. Bet su amžium jai vis labiau pradėjo atsibosti. Pavargo kiekvieną savaitgalį klajoti su kuprine nugaroje, grįžti sekmadienio vakare, išsiprausti ir pirmadienį eiti į darbą su uodų sukandimais, išvėjusiu veidu, nešvariais nagais. Norėjosi pailsėti savaitgalį, išsimaudyti karštu dušu, o ne plautis šaltame upės vandenyje ar purviname tvenkinyje. Pasinaudoti šilta tualete, o ne kišti savo pliką užpakalį po uodų graužimą.

Ir nuo įspūdžių gali pavargti, kai jų per daug. Pradėjo skaudėti nugara, skausdavo nuo apkrovų sąnariai. Tad ji nustojo eiti su vyru į žygius.

Jis parodė solidarumą, praleido kartu porą kartų. Bet ji matė, kad jis liūdi, negali nuraminti savęs. Ir jį įkalbėjo eiti be jos. Jis nudžiugo.

“Kam tu paleidi vyrą vieną? Prisimink mano žodį, kažkuri jį priglaus prie savęs. Nieko, laikui bėgant jis atsitiestų”, – papeikė ją draugė.

“Jaunystėje nepriglausė, vargu ar dabar pavyks.”

“Veltui tu taip. Vyras ne moteris, bet kokiame amžiuje vertas”, – linktelėjo galva draugė.

“Tai ką? Siūlai eiti su juo, kad neišduotų su kažkuria? Nepaisant skausmo? Na, ačiū. Jei norės išduoti, tai ir namie išduos. Tam nereikia žygio. Be to, mes turime nusistovėjusią kompaniją.”

“Na, na”, – atsakė draugė.

Nuo to laiko vyras Gabiją nebekvietė. Eidavo vienas. Kažkaip nepastebimai jie pradėjo tolsti vienas nuo kito. Nebebuvo bendrų temų pokalbiams ir atsiminimams. Bet ji nieko neįprasto už jGabija atsiduso, žengdama prie telefono, bet prieš spėdama jį išjungti, girdėti balsas užkimšė jai kvapą – tai buvo jos vyras, kurio nebuvo girdėjęs jau dešimtmečius.

Rate article
Zibainis
Add a comment

;-) :| :x :twisted: :smile: :shock: :sad: :roll: :razz: :oops: :o :mrgreen: :lol: :idea: :grin: :evil: :cry: :cool: :arrow: :???: :?: :!:

two × 5 =

To ir man tik trūko…