Neseniai susitikau su savo drauge Justina, kuri man papasakojo savo gyvenimo istoriją. Jos optimizmas ir atvirumas mane sužavėjo, todėl iškart pajutau visišką pasitikėjimą. Justinos gyvenimas buvo kupinas pakilimų ir nuosmukių. Ji keturių vaikų mama: vyriausiajam 22-eji, dvyniams po 15, o jaunėlei vos 5-eri. Svarbiausia, kad visi vaikai gimė su skirtingais vyrais, iš trijų skirtingų santuokų.
Pirmoji Justinos santuoka baigėsi, kai jos vyras niekaip neįstengė įveikti alkoholizmo. Antrasis vyras savo ir motinos gyvenimą vertė tik Justinos uždirbtais pinigais. Jiedu išsiskyrė, kai Justina buvo 33-ejų. Tuo metu ji dirbo klientų aptarnavimo centre didelėje tarptautinėje įmonėje, o jos gyvenimas buvo gana chaotiškas.
Galiausiai pirmasis vyras sulaukė pagalbos ir pradėjo lankytis reabilitacijoje, po to jų santykiai pagerėjo. Jis vėl galėjo matytis su sūnumi ir net prisidėjo prie jo išlaikymo. Tačiau antrasis vyras paprasčiausiai dingo iš Justinos gyvenimo ir neberodė jokio susidomėjimo dvyniais. Bėgant metams Justina susipažino su daugeliu vyrų, tačiau rimtai su nė vienu nesusibendravo. Savo dabartinį vyrą ji sutiko per socialinius tinklus.
Vienų Kalėdų laikotarpiu ji planavo kelionę prie Baltijos jūros būtent į tą miestą, iš kurio kilęs jos naujas internetinis pažįstamas. Jie susitiko, ir tarp jų įsiliepsnojo aistra ilgai vaikščiojo prie jūros, mėgavosi bendryste. Vėliau Justina persikėlė į jo miestą, dvyniai pradėjo lankyti vietinę mokyklą. Deja, santykiai ilgai netruko vyras nusprendė, kad gyvenimas kartu bei santuoka jam neparanku, tad jie išsiskyrė. Tačiau Justina nusprendė pasilikti gyventi pajūryje, nes šis miestas jai labai patiko. Vyriausias sūnus pasirinko gyventi su tėčiu, o Justina priėmė šį jo sprendimą.
Kad gyvenimas būtų įdomesnis, Justina prisiregistravo pažinčių portale ir susipažino su daugeliu vyrų. Ji neieškojo rimtų santykių, tiesiog leido laiką ir džiaugėsi akimirkomis. Vieną dieną ji susitiko su Petru, metais jaunesniu už ją vyru, kuris visą gyvenimą gyveno tame pačiame pajūrio mieste. Jie iškart rado bendrą kalbą, o po dešimties mėnesių susituokė. Petras vaikų neturėjo, o Justina pagimdė jiems bendrą dukrytę. Šiandien jie gyvena savo namuose, turi didelę sodybą ir netgi ūkio gyvulių. Įdomiausia, kad jų svajonės ir siekiai sutapo natūraliai, be ginčų ar tariamo planavimo viskas tiesiog išėjo savaime.
Klausydamasi Justinos istorijos supratau, kad niekada negalima nuleisti rankų. Svarbiausia rūpintis savimi ir puoselėti meilę sau. Vietoje to, kad leki iš paskos vyrų ar sieki santuokos kaip tikslo, vertink gyvenimą ir neprileisk liūdnų akimirkų per daug arti savo širdies. Vaikai niekada nebus kliūtis visada atsiras žmogus, kuris mylės ir priims tave su visa tavo istorija. Mylėk save ir brangink kiekvieną gyvenimo dieną!
