Šiandien, Saulė patyrė avantiūrą darbe. Į ją staiga švystelėjo obuolio skiltelė. Žiūrėjo visi parduotuvės lankytojai, kolegos, administratorė, direktorė kiekvienas tapo šito spektaklio statistu.
Na, iš veido neatrodo, kad ta moteris būtų šiurkšti, šnabždėjo žiūrovai. Ta, kuri šveitė tą įžeidimą Saulės link, atrodė nė kiek ne pūkuota elegantiška kostiumėlio savininkė su tvarkingu kirpimu ir nepriekaištinga manikiūru. Bateliai blizgėjo kaip Vilniaus Senamiesčio stogai. Kas čia nutiko? Parduotuvės darbuotojai ją matė paskutinį kartą prieš du mėnesius. Tada ji praleido penkias valandas rinkdamasi suknelę kaip apsipirkti pasibaigus kantrybei.
Ar čia visi tinginiai ir neišmanėliai? tada ji spėliojo. Bet niekas su ja nebuvo nemandagus: pasiėmė suknelę, sumokėjo eurais ir dingo. Atrodė, nieko ypatingo. Šiandien ji grįžo, ne šiaip sau, o su misija suknelę grąžinti. Nebūtumėt pagalvoję, kad dėl broko. Niekas neplyšo, tiesiog moteriai nusibodo spalva po dviejų mėnesių nešiojimo ims ir grąžins. Nors visi terminai jau praėjo. Saulė, mandagiai, pasakė ne.
Tuomet deklaruokite broką, išradingai pasiūlė dama.
Atsiprašau, bet be akivaizdaus broko negalime to padaryti. Jei norite, galime siųsti ekspertizei, atsakė Saulė.
Aš neturiu tiek laiko tiesiog pažymėkite, kad yra brokas! pasipiktino dama ir vis garsėjo lyg šauktų per Gedimino prospektą. Saulė nesuprato, kur čia ta Lietuva su užsienio kelionėmis susijusi. Moteris jau šaukė, o parduotuvės direktorė išlindo iš kabineto, lyg liudininkė po filmo Nesąmonių karalienė.
Kas vyksta? klausia direktorė.
Jūs direktorė? Kodėl pinigai negrąžinami? čia kaip priimta Lietuvoje pykčio audros kyla dažniau nei Vingio parke lietus.
Gal galite pasakyti pirkimo datą? paklausė direktorė.
Kas čia per manija su datomis? Suknelė brokuota, yra dėmė! šaukė dama.
Taip, yra dėmė, bet ne grąžinimas be ekspertizės reikia įsitikinti, ar ta dėmė buvo, kai pirkote
Apgavystės, sukčiai visur! pertraukė direktorę moteris. Saulė bandė dar kartą:
Atsiprašau, bet jūs suknelę nešiojote du mėnesius, išterliotą, norite grąžinti. Ne, negaliu Mainų konkursas, nebus. Ir tuo metu Saulė gavo obuolio skiltelę į pašonę nė vienas nesuprato, iš kur tą sviedinį moteris ištraukė. Saulė pasijuto kaip išvaryta iš žaidimo ir begėdiškai paliko darbo vietą. Moteris toliau ginčijosi su administratore ir direktore.
Gal tiesiog grąžinam pinigus ir viskas? siūlo administratorė.
Ne, pasakė direktorė, kuri visada bandydavo raminti konfliktus, nešoksiu pagal jos dūdelę. Atėjo apgauti, nesileisim manipuliuojami! nutarė iškviesti policiją.
Taip ir baigėsi eilinė lietuviška drama, kur obuolio skiltelė ir suknelės spalva tapo pagrindiniais veikėjais. Ir kas sakė, kad parduotuvėje nuobodu?
