„Tu vilkėjai šią suknelę dviejuose renginiuose, ją išpurvinai ir dabar nori grąžinti. Mes jos negalime priimti“ – tuo metu obuolio skiltelė švilptelėjo link Sigitos.

Seniai, kai vis dar dirbau senajame Vilniaus centre esančioje parduotuvėje, nutiko viena istorija, kurios iki šiol negaliu pamiršti. Tą dieną, mūsų kolegė Birutė patyrė nemalonų incidentą darbe. Į ją netikėtai buvo mestas obuolio griežinėlis. Viskas vyko priešais parduotuvės lankytojus, kolegas, administraciją ir net direktorių aiškiai matė visi.

Atrodytų, kad tokia moteris negalėtų taip elgtis, murmėjo klientai. Ta, kuri taip įžeidė Birutę, atrodė gerai vilkėjo tvarkingą kostiumėlį, šukuosena kaip ką tik iš salono, gražiai nulakuoti nagai. Jos bateliai buvo aukštakulniai, blizgūs. Visi prisiminė ją paskutinį kartą lankėsi lygiai prieš du mėnesius, kai ilgai rinkosi suknelę. Tuomet moteris buvo leidusi penkias valandas ieškodama tinkamo rūbo.

Jūs visi tinginiai ir neišsilavinę!, sakė tada ji. Bet niekas su ja nesielgė nepakankamai mandagiai, ji įsigijo suknelę ir išėjo. Atrodė, viskas baigta. Tačiau šiandien ji sugrįžo norėjo grąžinti suknelę. Pagalvoji, gal suknelė turėjo defektą, bet ne moteris ją nešiojo du mėnesius, pabodo spalva, tad nusprendė grąžinti, nors grąžinimo terminas seniai pasibaigęs.

Birutė maloniai atsakė, kad negali priimti grąžinimo. Gerai, gal galite grąžinti dėl defekto?, pasiūlė moteris. Atsiprašau, deja, negalime, kadangi nėra jokio akivaizdaus defekto. Jei norite, galime perduoti suknelę ekspertizei, atsakė Birutė. Neturiu tiek laiko. Rašykite, kad yra defektas!, vis aštriau kalbėjo moteris. Birutė bandė ramiai aiškinti: Suprantu jūsų rūpestį, bet be ekspertizės negalime nurodyti, jog yra defektas.

Staiga moteris, rodydama didelį pasipiktinimą, pareiškė, kad gal jai reikia vykti į kitą šalį keisti suknelę? Birutė nesuprato, kaip tai susiję, bet moteris ėmė vis garsiau rėkti. Iš biuro išėjo mūsų parduotuvės vadovė Eglė, girdėdama triukšmą.

Kas vyksta? Paklausė Eglė. Jūs vadovė? Man negrąžina pinigų! Ar galime sužinoti pirkimo datą? Kodėl taip laikotės prie datos? Suknelė su defektu, yra dėmė! Taip, yra dėmė, bet negalime grąžinti pinigų be ekspertizės. Svarbu nustatyti, ar dėmė buvo jau pirkimo metu…

Netvarka, apgaulė visur!, pertraukė moteris direktorę pakeltu balsu. Birutė ir vėl pabandė paaiškinti: Atsiprašome, bet suknelę nešiojote du mėnesius, ją ištepliojote, o dabar norite grąžinti. Mes negalime dovanuoti daiktų, nei pakeisti suknelės. Tuo metu ir įvyko tas akimirksnis Birutės link atskrido obuolio griežinėlis. Niekas nepastebėjo, iš kur moteris jį paėmė, bet tai buvo labai nemalonu. Birutė pasijuto įskaudinta ir nusprendė palikti darbą tą dieną. O moteris toliau ginčijosi su administratore ir vadove.

Gal grąžinkime jai pinigus ir paleiskime?, pasiūlė administratorė Laima. Ne, pasakė direktorė Eglė, kuri visada ieškojo taikos, neleisiu šokti pagal jos dūdelę. Ji atėjo bandydama mus apgauti nepasiduokime manipuliacijoms. Galiausiai Eglė paskambino policijai.

Tokia buvo ta karčiai prisimenama diena, kai saulė švietė senajame Vilniuje, o parduotuvės kasdienybę sudrumstė netikėtas obuolio griežinėlis ir nevaldomas klientės pyktis.

Rate article
Zibainis
Add a comment

;-) :| :x :twisted: :smile: :shock: :sad: :roll: :razz: :oops: :o :mrgreen: :lol: :idea: :grin: :evil: :cry: :cool: :arrow: :???: :?: :!:

seventeen − seventeen =

„Tu vilkėjai šią suknelę dviejuose renginiuose, ją išpurvinai ir dabar nori grąžinti. Mes jos negalime priimti“ – tuo metu obuolio skiltelė švilptelėjo link Sigitos.