Vakarieniaudama su drauge Gabija, kuri dirbo nekilnojamojo turto agente Vilniuje, išgirdau keistą jos istoriją. Pastaruoju metu, kaip ji pasakojo, buvo sunku klientų mažai, o ir namuose rūpesčių sočiai: du vaikai reikalavo dėmesio, o senstanti mama netikėtai ėmė vaikščioti atbulas kaip vėžys. Tačiau Gabija vis tiek jautė viltingą nuojautą gal kažkas keisis.
Vieną ankstų rytą, kai net debesys danguje atrodė pavargę, buto šeimininkai paskyrė apžiūrą 7:45 lyg tai būtų slaptų sapnų valanda. Gabija, nors abejojo, sutiko, bijodama prarasti retą klientą. Tą rytą atvyko žymiai anksčiau, stovėjo laiptinėje ir laukė, kol sapnų pėdsakai ištirps. Klientai galiausiai pasirodė, vėluodami, su šiltnamio gėlėmis rankose ir prisipažino Vilniaus spūstys uždarė kelius.
Buvo keista atmosfera klientai tartum sklandė pusiau čia, pusiau kitur, bet Gabija jaudinosi, stengėsi palikti gerą įspūdį. Lipdami į liftą jie paklausė: Kuris aukštas, koks butas? Gabija ramiai atsakė: Šeštas aukštas, šešiasdešimt šeštas butas. Skaičiai skambėjo tarsi burtažodžiai, bet matėsi dvejonės juos vis tiek sekė kaip šešėliai.
Pakilę, priartėjo prie atviros buto durų. Tikėjo, kad jų laukia savininkas Gabija prisistatė ir atsiprašė, nors aplink tvyrojo miglos kvapas. Bet viduje stovėjo moteris, apsiavusi namų šlepetėmis ir su neryškiomis pieno putos akimis; ji atrodė lyg ką tik būtų atsikėlusi iš kitų, sapniškų laikų ir nieko nežinojo apie apžiūrą. Gabija suglumo šeimininkų atsakomybė išnyko kaip dūmas.
Tačiau, užvaldžiusi keistumo atmosferą, Gabija nusprendė parodyti butą jis atrodė gražesnis nei nuotraukose, sienos buvo padengtos melsvomis paukščių plunksnomis, baldai sūpavosi, kaip laiveliai upėje. Klientai susidomėjo, o išeidami Gabija paslaptingai pamatė dar vienas duris, kurių niekam nebuvo minėjusi.
Staiga suprato jie buvo penktame aukšte, ne šeštame! Skubiai bandė susisiekti su tikraisiais šeimininkais, bet mobilusis tik tilindžiavo tarsi kolūkio karvė. Klientų lūkesčiai ištirpo, tačiau staiga pasirodęs tikrasis buto šeimininkas tyliai pasiūlė: Mes, kartu su žmona, galvojom parduoti šį butą norim arčiau tėvų, prie Kauno. Jei jums tinka, galim parduoti už septynis tūkstančius eurų ir dar viską paliekam netgi sūpuokles lange.
Klientai nudžiugo, nelyginant gavę sidabrinių debesų, ir iškart sutiko. Netrukus visi pasijuto laimingi: Gabija išbrido iš pinigų trūkumo, šeimininkai persikraustė pas parents, o klientai džiaugėsi nauju, stebuklingu būstu. Kartais gyvenimas sapniškai supina keistas sutapimų gijas, kai sumaištis virsta dovanomis, ir visi dalyviai, net nesuprasdami, išeina laimingi kaip po lietuviškos Joninių nakties.
