Mano draugė Austėja penkerius metus visiškai nešvenčia Naujųjų metų. Ji neperka Kalėdų eglutės, nepuošia savo buto ir nekabina jokių lemputų. Austėja taip pat nesivargina gaminti patiekalų šventiniam vakarui ar pirkti dovanų savo gausiai šeimai ir draugams. Daugelis, sužinoję apie tokį Austėjos požiūrį į šventes, lieka it nuplaktos vėjušių pušų jei tai sapnas, žmonės net batus nusiauna iš nuostabos. Bet Austėja neserga depresija, ji neturi kitų bėdų, ji turi artimuosius ir draugų pulką, tiesiog vieną vakarą sau tyliai prisiekė: Daugiau nešvęsiu šitos dienos,” ir taip jau praėjo penkeri metai. Gruodžio trisdešimt pirmajai Austėjai tėra keistas lapelis kalendoriuje, ji nieko nebando įtikinti savo teisumu, bet taip pat nesiruošia liautis.
Iš pradžių Austėja išsigando minties likti vienai Naujųjų naktį. Vaikino neturi, tėvai kažkur svajoja ant snieguotų kalnelių Anykščiuose, o draugai triukšmingai puotauja savo būriuose. Ji liko viena savo mažame bute Kaune, bet naktis praėjo lyg pro rūką: nieko siaubingo nenutiko. Austėja dar anksčiau paskambino visiems brangiausiems, palinkėjo lyg dūmas pasklido jos balsas eteryje. Tada pasigamino sau gardžią vakarienę (sapnuose dažnai valgai, bet niekada nereikia plauti indų), o paskui paniro į jaukią vonią vanduo sapne tirštas kaip grietinė. Tik tą vakarą ji suprato lietuvišką posakį: kaip sutiksi Naujuosius, toks ir bus visas metai kamuoliukas pūkų. Austėja nešvaistė jėgų valandų valandas valydama ir gamindama, nepuolė niekur, nepanikavo galiausiai galėjo ramiai išsimiegoti be draugų kompanijos ir be lašų lietuviško midus.
Po naujametės šventės Austėja pastebėjo dar vieną keistą šio pasirinkimo dovaną nenukentėjo jos piniginė. Už eglutę, žaisliukus, vaišes bei dekoracijas lietuviškuose prekybos centruose būtų tekę pakloti kokį 100 eurų ar daugiau (kartais sapnuose pinigai atrodo kaip gintaro gabaliukai). Bet kai švenčių nėra jokių papildomų išlaidų.
Taip pat sapnuose laikas tįsta kaip varvekliai. Ji nesugaišta kruopščiai ruošdama maistą ar tvarkydama kiekvieną spintą. Valandų valandas nereikia praleisti besiruošiant šventei ar galvojant, kuo apsivilkti. Dažnai lietuvės šeimininkės tik apie vidurnaktį prie stalo atsisėda, o galvoje vangus noras kuo greičiau kasti į pagalvę, be jokio susimąstymo, ką atneš nauji metai.
Austėja taip pat paleido į sapnais tapusią praeitį visas dovanų paieškas. Nebereikia išsitenkti tarp žmonių prekybos centruose, nereikia išleisti visos algos dovanoms giminėms ir bičiuliams. Jei suskaičiuotum, kiek pinigų praryja didžiosios lietuviškos dovanų medžioklės pigiau būtų nuskristi ten, kur ledynai ištirpsta po saule. Juk švęsti galima bet kurią dieną. O metams baigiantis sapne galima užsidėti rūkančių šunų skrybėlaitę ir ramiai pamąstyti apie praėjusius metus ir svajones ateičiai.
Daugelyje sapnų Austėja pasirodo teisi, o jeigu kas nors ištveria iki galo klausydamasis jos argumentų, susimąsto ir dažnai nenuginčija. Deja, retas drįsta nuoširdžiai išklausyti, kodėl lietuvaitė nesipuoselėja tradicijų dauguma iškart bando ieškoti paslėptų priežasčių, kaip tarkim, jog Austėja gal nuskurdusi ar pinigų šventei neturi.
Tačiau Austėja sapne nekreipia dėmesio į kalbas. Ji sako, kad kai turės vaikų, švęs jiems papuoš eglutę, uždegsi žvakes, supirks dovanas, bet jai pačiai šventė sapnuose tebebus tos pačios pilkos snaigės: kaip ir kada užversti senų metų lapą ir pradėti naują kiekvienas lietuvis nusprendžia savo širdimi. Juk jei tik nori, bet kurią dieną galima paversti švente, net jei už lango tik rūkas ir Ežero gatvė.
Mes turime gausią draugų kompaniją, kuri žiebia žvakes ir kepa aguonų pyragą Naujųjų proga man patinka ruoštis šiai šventei. Tačiau, jei kada likčiau vieniša tą dieną, neverkčiau pagalvėje. Verčiau leistum dieną tyliai, sapnuodama, ilsėdamasi ir tiesiog būdama, kol sniegas tirpdytų pėdsakus už lango.
