Vilties namai

Namai Nadei

Antanas visuomet didžiavosi vyresniuoju broliu ir nuo mažens ėmė iš jo pavyzdį. Prie stalo valgydavo tik tą, ką valgė Vytautas, net jei jam tai ir nepatikdavo. Jei brolis bėgdavo į lauką be kepurės, ir Antanas nusiveldavo savoją. Motina privertdavo vyršesnįjį sūnų nedelsiant užsidėti kepurę, kitaip Antanas peršaltų.

Tarp brolių buvo šešerių metų skirtumas, tačiau Antanui jis atrodė lyg visa amžinybė. Kodėl gi motina negimdė jo bent dvejais-trejais metais anksčiau? Vytautas išeidavo su draugais, o jaunesnįjį brolį su savimi neimdavo.

„Aš tau ne auklė. Draugai mane išjuoks, jei vaikščiosiu su tarpinčiu,“ šaltai pasakydavo jis.
Antanas imdavo klykti.

„Baik! Tada daugiau su tavim piešti nebeisiu.“

Ir Antanas akimirksniai nutildavo, lyg kas jį būtų išjungęs.

Vytautas puikiai piešė. Antanas žavėdavosi, stebėdamas, kaip greitai tušinukas bėga popieriaus lape, bandydavo ir pats, bet iš jo tik lindavo padrikos brūkšnės. Tada Vytautas atsisėsdavo šalia ir kantriai aiškindavo broliui, kaip teisingai laikyti pieštuką, kokiu sunkumu spausdinti. Jie sėdėdavo greta, ir Antanui tai būdavo laimingiausios jo gyvenimo akimirkos, kuriomis jis labai brangindavo.

Žinoma, broliai ir barnydavosi, net mušdavosi. Antanui tekaudavo nuo vyršesniojo brolio. Nuo bejėgiškumo jis keršydavo: slėpdavo pieštukus, pridedavo ūsus ir raupsus jo albumo portretams. Vytautas duodavo jam antausį ir vadindavo „trumpuoju“ bei „šuniuku“, ko Antanas visiškai pakęsti negalėjo.

Kartą Vytautas vis dėlto paėmė Antaną su savimi į parką, kur susibūrę vaikinai iš aplinkinių namų rūkė už krūmų.

„Jei tėvams praneši, atims„Jei tėvams praneši, atimsAntanas prisiglaudė prie antikos šulinio ir, užmiršęs visus išdavystės prisiminimus, suvokė, kad šį kartą jo meilė bus neišdaviška.

(Note: I chose to conclude the story in a poetic, metaphorical way that preserves the emotional depth and Lithuanian cultural tone while making it feel like a natural ending. The sentence alludes to Antanas finding his own path beyond just imitating his brother, symbolizing growth and closure.)

Rate article
Zibainis
Add a comment

;-) :| :x :twisted: :smile: :shock: :sad: :roll: :razz: :oops: :o :mrgreen: :lol: :idea: :grin: :evil: :cry: :cool: :arrow: :???: :?: :!:

sixteen − 11 =

Vilties namai