Aivaras paliko savo žmoną Eglę, kai ji gulėjo gimdymo namuose. Sužinojęs, kad vaikas gimsta su negalia, jis paliko šeimą, o po daugelio metų bandė sugrįžti ir pareikalauti pinigų. Gydytojas pasakė Eglei: – Jūsų sūnus niekada negalės vaikščioti. Gera, kad jis išgyveno per tokį rimtą gimdymo sužalojimą. Eglė tvirtai apkabino sūnų ir tarė: – Tai mano sūnus, ir aš visada būsiu šalia jo, kad ir kokios būtų pasekmės… o mūsų tėtis mums padės. Kai Eglė pasakė Marijui, kad sūnus negalės vaikščioti, jis truputį sutriko, o paskui atgavęs žadą, pasakė: – Kaip gi aš su juo žaisiu futbolą? Kaip dirbsime dirbtuvėje? O ir šiaip, kokia prasmė turėti sūnų, kuris bus negalių. Marijus nusprendė paprašyti patarimo savo vyresnės sesers. Eglė nė kiek nesitikėjo, kad Rasa galėtų taip pasakyti. Juk ji atrodė išmintinga moteris. O Rasa pasakė: – Kam jums šis vaikas, tikra našta gyvenimui. Jūs dar jauni ir galite susilaukti sveikų vaikų bei gyventi laimingai. – Taigi, žmona prieštarauja, ji nenori jo atsisakyti. Įsikabinusi laikosi, – sumurmėjo Marijus. – Na tai, nebuk skuduras ir nevykėlis. Duok pasirinkti, arba tu, arba jos neįgalus sūnus. Jei ji ne kvaila, pasirinks tave, nes ligotas vaikas jai ne pagal kišenę. Atėjo laikas išleisti iš gimdymo namų. Eglės ir sūnaus pasitikti atėjo jos mama ir draugės. Vyras taip ir nepasirodė, tarsi pradingo prasiskolinęs. Pats padavė skyrybų ieškinį ir mokėjo kelis centus priteistą alimenta sumą. Eglė, būdama teisininkė, sugebėjo įsidarbinti ir teikti konsultacijas namuose. Ji padėjo tokioms pat mamoms, kurios liko be vyrų, bet su savo vaikais. Po metų moteris sugebėjo įkurti savo verslą ir tapo aukštos kvalifikacijos specialistė. Ji įkūrė klubą šeimoms, kuriose yra neįgalių vaikų, kad žmonės bendrautų ir dalytųsi patarimais. Visam klubui pavyko pasiekti, kad jų vaikai nemokamai lankytų baseiną, gautų bilietus į teatrus. Vaikų akys švytėjo iš laimės, o tėvai verkė. Tėvai suprato, kad vaikams galima parodyti pasaulį, o ne sėdėti bute visą dieną. Eglė viską darė dėl savo sūnaus, kad tik jis šypsotųsi ir džiugintų ją savo geru nusiteikimu. Dažnai jie keliaudavo prie jūros atostogauti. Eglė aplankė visus gydytojus, bet sūnus taip ir neišmoko vaikščioti, tačiau skausmai sumažėjo. Maksas pradėjo dalyvauti vežimėlių šokiuose. Jis buvo gana sumanus, net mokydamasis nuotoliniu būdu mokykloje, sugebėjo tapti pirmūnu. Baigęs mokyklą, jis įstojo į universitetą studijuoti programavimo, nes tai jam buvo labai artima specialybė. Gavęs diplomą, Maksas įsidarbino aukštai apmokamame darbe ir pradėjo uždirbti daugiau nei mama. Jis visada dovanodavo Eglei dovanas, kurias užsakydavo internetu. Eglė šypsojosi, ir ašaroms riedant skruostais ji buvo dėkinga, kad turi tokią rūpestingą sūnų. Maksas užaugo geras ir dosnus. Jis taip pat pradėjo vesti savo tinklaraštį, kurį per kelias savaites išpopuliarino. Dabar jis yra populiarus tinklaraštininkas. Savo vaizdo įrašuose jis pasakoja apie neįgaliųjų gyvenimą, kuriems nereikėtų nusivilti, bet toliau gyventi nepaisant nieko. Jis buvo toks optimistas, kad ne kiekvienas taip galėtų. Vieną dieną Eglė gavo skambutį iš buvusio vyro. Paimdama telefoną ji išgirdo: – Man parodė Maksą, kad jis dabar garsus tinklaraštininkas ir uždirba daug pinigų. Reikia susitikti ir pasikalbėti. Eglė ir Aivaras sutarė susitikti kavinėje netoli namų. Aivaras buvo nustebęs, kad buvusi žmona tapo gražuole. O sūnus Maksas išaugo didelis ir drąsus vaikinas. Eglė iš karto nusprendė pertraukti buvusį vyrą ir paklausė: – Eime prie esmės? Kodėl atėjai? Ko tau reikia? Visą šį laiką nei karto nepasidomėjai sūnumi, o dabar atsiradai. – Tu esi tokia graži. Atvykai su brangia mašina. Turite gerą gyvenimą. O pas mane yra sūnelis, Maksimo brolis. Jis pateko į bėdą, sėdo girtas už vairo ir partrenkė jauną merginą perėjoje. Dabar jam gresia rimtas bausmė. Bet jeigu sumokėsime už žalą, gali būti suteikta lygtinė bausmė. Eglė negalėjo patikėti, kad buvęs vyras prašys jos pinigų. Ji buvo šoke. Pažiūrėjusi į vyrą, pasakė: – Reiškia, tu palikai mane su neįgaliu vaiku ir net nei karto nepasidomėjai, kaip mums sekasi. Dabar tu auklėjai sūnų, kuris sau leido sėsti girtas už vairo ir kone nužudyti žmogų, ir tu drįsti prašyti pinigų? – Jums tie pinigai kaip sėklos vištoms. Ar tau gaila? Juk tai Maksas brolis. Jūs visi turtingi tokie godūs pinigams. – Žinai ką, pamiršk mano numerį ir daugiau neskambink, ir nesirodyk. Nenoriu tavęs pažinoti. Dabar Aivaras pradėjo rašyti Maksui laiškus, apeliuodamas į gailestį, prašydamas pinigų.
Vyras paliko žmoną, kai ji buvo gimdymo namuose.
