Ona nenorėjo padėti dukrai, nes kai kada ji jos atėmė namus.
Visą kaimą Oną smerkė. Žinoma. Ji gyveno dideliame name, o jos dukra su vaikais glaudžiasi mažytėj trobelėje. O Jūratė dar ir prie ugnies alyvos pila, juodindama motiną. — Aš iš šulinio vandenį nešu, o ji vamzdynus nutiesė. O malkas už paskutinius centus perku, o jai dujos! — skundėsi ji tiems, kurie mėgo tokias istorijas. Ona stengėsi nekreipti dėmesio į paskalas, ėjo išdidžiai pakėlusi galvą. Neišeis gi visiems aiškinti, kodėl ji taip elgiasi.
Prieš daug metų ji turėjo gražią šeimą. Ji, vyrą ir mylimą Jūratę. Trų kambarių butas, pasiturėjimas. Ona sėdėjo namie, užsiiminėjo dukros auklėOna labai mylėjo savo šeimą, tačiau likimas su jais žaisti nenorėjo.
