Aš tau nepažįstama, ir tiek.

“Tu man ne giminaitė, ir tiek,” šūkavo Gabija, mosuodama rankomis. “Tai mano duktė, ne tavo!”

“Aš tik norėjau padėti,” tyliai atsakė Rasa, laikydama keptuvę prie viryklės. “Jūratė susirgo, karščiuoja…”

“Padėti!” pamėgdžiojo Gabija. “Nori parodyti, kokia gera pamotė esi, taip? Kad tėvelis tave pamiltų?”

“Gabija, nustok,” bandė įsiterpti Vytas, bet duktė net nežiūrėjo jo pusėn.

“O tu užsičiaupk! Visada ją gini!” ji mostelėjo pirštu į Rasą. “Tu man ne giminaitė, ir tiek! Atsisakei savo kraujo už šitą… už šitą…”

Gabija nebaigė, apsisuko ir išbėgo iš virtuvės. Jos kambario durys užsidarė taip stipriai, kad sudingo indai spintoje.

Rasa padėjo keptuvę ant stalo ir nusėdo į kėdę. Rankos drebėjo, akyse stovėjo ašaros.

“Nekreipk dėmesio,” Vytas priėjo prie žmonos ir uždėjo ranką ant jos peties. “Ji nusiminusi dėl universiteto. Nepatekė į budžetą, pyksta į visą pasaulį.”

“Vytai, ji teisi,” sušnibždėjo Rasa. “Aš jai tikrai ne giminaitė. Ir niekada nebūsiu.”

“Kalbi nesąmones. Laikas viską sutvarkys.”

Rasa kartžaliai nusišypsojo. Laikas. Jie buvo susituokę ketverius metus, o santykiai su Gabija tik blogėjo. Iš pradžių mergina buvo tik šalta ir atsitraukusi. Po to prasidėjo kandžios pastabos, įžeidžiantys žodžiai. O dabar – atviras karas.

“Gal man nereikėjo siūlyti sumokėti už jos mokslus?” paklausė Rasa.

“Kodėl? Tu norėjai geriau.”

“Bet ji tai suprato kaip bandymą ją nupirkti.”

Vytas atsiduso ir atsisėdo šalia žmonos.

“Rasa, aš suprantu, kad tau sunku. Bet Gabija prarado motiną keturiolikos. Ji bijo, kad kas nors užims jos vietą.”

“Aš ir nesistengiu užimti jos motinos vietos. Tiesiog noriu, kad gyventume ramiai.”

“Žinau. Ir ji supras, anksčiau ar vėliau.”

Rasa linktelėjo, bet širdyje abejojo. Kiekviena diena šiame name buvo išbandymas. Gabija tarsi sąmoningai ieškojo priežasčių konfliktams. Kad Rasa ne taip paruošė valgį, kad padėjo dalykus ne ten, kur reikia, kad per garsiai kalbėjo telefonu.

Iš Gabijos kambario girdėjosi garsi muzika. Kaimynai jau ne kartą skundėsi, bet mergina į pastabas nekreipė dėmesio.

“Eik paprašyk, kad pritildytų,”

Rate article
Zibainis
Add a comment

;-) :| :x :twisted: :smile: :shock: :sad: :roll: :razz: :oops: :o :mrgreen: :lol: :idea: :grin: :evil: :cry: :cool: :arrow: :???: :?: :!:

seven − five =

Aš tau nepažįstama, ir tiek.