«O, kad tu užsičiauptum!» Vos nesukrikau ant uošvienės, bet susilaikiau. Ir štai – ji vėl atvyksta su lagaminu savaitgaliui…

“Aš jau negaliu!” vos nepšiktelejau savo janyčiai, bet susilaikiau. Ir štai ji vėl atvyksta su savo lagaminėliu savaitgaliui… “Tik ne vėl!” vos nesuklykau į savo vyro sesei. Suspaudžiau dantis. O ji, vietoj to, kad suprastų, vėl atsinešė savo daiktus ir įsikūrė pas mus.

Aš esu Gabija, man trisdešimt devyneri. Su vyru Tautvilu gyvename dvylika metų. Šeimą turime tvirtą, sūnus auga, viskas atrodo gerai. Bet yra vienas “bet”, kuris gadina mano gyvenimą jau metai metus jo sesuo, Aldona.

Aldona aštuoniais metais vyresnė už Tautvilą. Ji niekada neturėjo savo šeimos, vaikų. Gyvena viena name priešais mūsų gatvę… bet iš tikrųjų ji gyvena ir pas mus. Nekalbu per daug. Ji pasirodo mūsų bute kaip šešėlis tylėdama, bet užsispyrusi, kiekvieną dieną. Kartais atrodo, kad Aldona turi begalinį atsargą raktų nuo mūsų namo.

Iš pradžių stengiausi būti mandagi, net maloni. Juk tai mano vyro sesuo, šeima. Galvojau užsuka, pakalbės, išgers arbatos ir eis namo. Bet ji pradėjo ateiti kiekvieną vakarą. Ir savaitgaliais. Ir per mūsų atostogas. Net kai turėjome svečių. Kai sirgdavau ji čia.

Aldona nežino ribų. Ji komentuoja viską: mano virtuvę, sūnaus auklėjimą, mano drabužius. Kart aš per daug tyli, kart per garsiai juokiuosi, pyragas sausokas, o butas “neišsivalęs”. Svarbiausia ji nieko neprašo, ji reikalauja. O aš tyliu. Nes nemėgstu konfliktų. Nes Tautvilas sako: “Gabij, pasistenk, ji viena, mes jai viskas, ką turi.”

Kentėjau. Bet kantrybė turi savo ribas.

Aldona dirba buhaltere privačioje įmonėje. Baigia darbą anksčiau už mane ir… tiesiog ateina pas mus. Sugrįžtu o ji jau įsitaisiusi ant sofos, televizorius įjungtas, katė užsinėrusi po lova. Sūnus priklijavęs prie telefono. O ji lyg čia jos namai. Vakarienė jau laukia. Arba aš turiu laukti, kol ji išlips iš vonios. Valgome kartu, o paskui ji valandomis pasakoja apie savo “nuotykius” mokesčių inspekcijoje, kurių niekas neklauso. Tada ji išsineša. Na, kartais palieka miegoti, nes “biją audrų” arba “šildymas jos bute neveikia”.

Kai planavome trumpą kelionę, Aldona važiuodavo su mumis. Nesvarbu, kad svajojau apie romantinį savaitgalį. Nesvarbu, kad Tautvilas pažadėjo jūros kelionę mano gimtadieniui. Aldona būdavo čia. Mūsų viešbučio kambaryje. Po tuo pačiu stogu. Viską apmokėdavo Tautv

Rate article
Zibainis
Add a comment

;-) :| :x :twisted: :smile: :shock: :sad: :roll: :razz: :oops: :o :mrgreen: :lol: :idea: :grin: :evil: :cry: :cool: :arrow: :???: :?: :!:

twenty + fifteen =

«O, kad tu užsičiauptum!» Vos nesukrikau ant uošvienės, bet susilaikiau. Ir štai – ji vėl atvyksta su lagaminu savaitgaliui…