Turėjome didžiulę viltį, kad mano mama išeis į pensiją, išvažiuos gyventi į kaimą ir mums su vyru paliks savo trijų kambarių butą!

2023 metų rugsėjo 13 diena

Turiu papasakoti apie savo kaimynę, kurią visi šioje laiptinėje pažįsta Danutė. Jai dabar 68-eri, visą gyvenimą praleido Vilniuje ir gyveno erdviame trijų kambarių bute Antakalnyje. Pastaruoju metu Danutė gyveno viena, vaikai suaugę, o vyras jau senokai iškeliavęs anapilin.

Neseniai Danutė nusprendė išsinuomoti savo butą, o pati išvyko į kelionę po Europą. Netikėtai pas mane į svečius užsuko jos duktė Rasa. Įėjusi į virtuvę ji visai neslėpė apmaudo:

Ką mano mama sau galvoja? Aš jos taip tikėjausi! Dabar mano anyta mane peikia, sako, kad senatvėje ir aš galvos neteksiu, kaip mano mama. Ir lyg tyčia, su vyru neseniai paėmėm paskolą naujam automobiliui, vėluojame jau antrą mėnesį su įmoka Taip tikėjomės, kad mama padės! O ji paėmė ir butą išnuomojo, išvažiavo kažkur atostogaut!

Žiūrėjau į Rasą nesuprasdamas, kuo jos mama kalta dėl jų paskolos nesklandumų. O Rasa dar pridūrė:

Anyta pyksta, kad mes gyvename pas ją, sako, kad mamai taip nereikėjo buto išnuomot. Sako, būčiau gavusi tą butą ir gyvenčiau tik sau, niekas nepriekaištautų.

Iš jos pasakymų aiškiai jutau, kad ji tikisi supratimo ir užuojautos iš manęs. Bet aš nuoširdžiai manau, kad Danutė visiškai teisingai pasielgė. Kodėl pensininkei privalu atsisakyti savo gyvenimo dėl vaikų ir anūkų, aukoti savo laisvę ir svajones? Juk pensija tai ne nuosprendis vaikų tarnyboje! Paklausiau Rasos:

O kodėl vis dar tikitės iš kitų pagalbos? Kodėl nepasirūpinot per penkiolika santuokos metų įsigyti savo namų? Gal tuomet anyta nereikštų priekaištų.

Rasa tik atsiduso, tarsi atsiprašydama, ir pripažino:

Tikėjomės, kad mama, vos išėjusi į pensiją, išsikraustys į sodą, o mes su vyru gausim jos butą

Tuo metu pajuokavau:

O jei Danutė kur nors Italijoje sutiksi vyriškį ir ištekės? Mano pusbrolio draugė taip išvažiavo į poilsį prie Adrijos jūros, susipažino su nauju vyru ir ten dabar gyvena laiminga. Gal ir Danutė paseks jos pėdomis!

Po mano žodžių Rasa labai nustebo. Po kiek laiko internete mačiau Danutės nuotraukas, kur ji, laiminga ir atsipalaidavusi, dalinosi, kaip mėgaujasi naujais įspūdžiais ir kelionėmis. Labai džiaugiausi už ją. Manau, ji pasielgė teisingai amžius neturi būti stabdis siekiant laimės ar naujų patirčių. Gyvenimas trumpas, ir svarbiausia neleisti kitiems gyventi pagal jų lūkesčius. Visada reikia rasti drąsos gyventi savo galva, apie laimę pagalvojant pirmiausia sau.

Rate article
Zibainis
Add a comment

;-) :| :x :twisted: :smile: :shock: :sad: :roll: :razz: :oops: :o :mrgreen: :lol: :idea: :grin: :evil: :cry: :cool: :arrow: :???: :?: :!:

eight − 5 =

Turėjome didžiulę viltį, kad mano mama išeis į pensiją, išvažiuos gyventi į kaimą ir mums su vyru paliks savo trijų kambarių butą!