Svetlana išjungė kompiuterį ir ruošėsi išeiti iš darbo. — Svetlana Andrejevna, pas jus atėjo kažkokia mergina. Sako – asmeninis reikalas. — Įleisk ją, tegu užeina. Į kabinetą įėjo nedidelio ūgio, garbanota mergina trumpu sijonėliu. — Laba diena. Mano vardas Kristina. Noriu jums pasiūlyti sandorį. — Laba diena, Kristina. Įdomu, koks sandoris? Lyg ir nepažįstame viena kitos… — Su jumis – ne. Bet su jūsų vyru Kostu – labai gerai pažįstama. Štai… Mergina padėjo ant stalo popieriaus lapą. Svetlana jį perskaitė: „Kristina Aleksejeva, nėštumas 5–6 savaitės“ — Kas čia? Nesuprantu… Kam man tai?! — Ką čia suprasti. Esu nėščia nuo jūsų vyro. Svetlana apstulbusi pažvelgė į ją. Kas čia per naujienos? — Ko jūs iš manęs norite? Sveikinimų? — Ne. Noriu pinigų. Jei jums brangus vyras… — Už ką pinigai? — Aš darau abortą ir dingstu iš jūsų vyro gyvenimo. Jis nežino apie nėštumą, pirma atėjau pas jus. Jei atsisakysite, jis išeis pas mane, nes jūs nevaisinga ir pati gimdyti negalite. Viską apie jus žinau. Tai kaip, sutariam? Svetlana bandė suvokti situaciją. Mintys susipainiojo. — O kiek jūs norite už šią paslaptį? — Tik tris milijonus rublių. Juk tai centai jums. Bent vyras liks, kartu sutiksite senatvę… — Tyra kilnumo! Ačiū už „progą“. Gerai, Kristina, palikite numerį. Pagalvosiu, susisieksiu. — Tik ilgai negalvokit, terminai spaudžia. Kad spėčiau padaryti abortą… Kristina užrašė numerį ant lapelio ir neskubėdama išėjo iš kabineto. — Svetlana Andrejevna, jūs jau išeinate? Technikė laukia… Svetlana sulankstė lapelį ir įsidėjo į rankinę. — Taip, aš jau išeinu. Iki rytojaus, Anžela! Svetlana išėjo iš biuro, sėdo į savo automobilį. Kas čia per nesąmonė?! Kas ta Kristina? Negi Kosta tikrai… Gali būti, jog ši netikėta svečio apsilankymas išvers visą gyvenimą aukštyn kojom… Nesitikėtas svečias – sutrikdyta šeimos idilė Vilniuje: Svetlanai pateikiamas šokiruojantis ultimatumus, o vyro praeities paslaptis grasina sužlugdyti svajonę apie vaiką

Užvakar vakare išjungiau kompiuterį ir jau ketinau nešti savo daiktus, kai sekretorė prasidarė duris:

Sonata Virginija, pas jus atėjo kažkokia mergina. Sako, asmeniniu klausimu.

Įleisk, tegu užeina.

Į kabinetą įžengė žema, garbanė, apsirengusi trumpu sijonu.

Laba diena. Esu Eimutė. Noriu pasiūlyti jums sandorį.

Laba diena, Eimute. Kokia čia sandorio rūšis? Mes gi lyg ir nepažįstamos…

Su jumis ne. O va su jūsų vyru Kęstučiu labai. Štai.

Priėjusi prie stalo, Eimutė sviedė lapą. Paėmiau jį, akys užkliuvo už žodžių:

“Eimutė Aleknienė, nėštumas 56 savaitės”

Kas čia? Kodėl man rodat? Ką norit tuo pasakyti?

Ko nesuprasti? Esu nėščia nuo jūsų vyro.

Akys pačios pasipūtė. O dieve, kas čia dabar? Silpna net pasidarė.

Ir ką jūs norit iš manęs išgirsti? Sveikinimus?

Ne, noriu pinigų. Jei jums svarbus vyras, suprantama…

Už ką pinigų?

Padarau abortą, pranykstu iš jūsų vyro gyvenimo. Jis dar nežino, kad laukiuosi. Pirma jūs sužinojot. Jei atsisakysit jis pereis pas mane, nes jūs nevaisinga, pati vaikų neturit ir niekaip neturėsite. Žinau viską apie jus. Tai ką sakysit?

Galvoje sukosi mintys, nežinojau, net nuo ko pradėti.

Kiek gi norit už tą savo paslaptį?

Paprastai: 30 000 eurų. Jums gi smulkmė. Bet už tai vyras liks, kartu senatvę pasitiksit…

Oho, kokia kilni! Ačiū už tokią galimybę! Gerai, Eimute, palikit savo numerį, pagalvosiu ir susisieksiu.

Tik ilgai netemptkit, terminas spaudžia. Kad spėčiau, jei ką, abortą padaryti…

Eimutė užrašė numerį ir oriai išžingsniavo lauk.

Vos išėjo atėjo mane skubinti administracijos darbuotoja:

Sonata Virginija, jūs jau išeinate? Valytoja laukia…

Susidėjau popierių ir paslėpiau į rankinę.

Taip, iki rytojaus, Audrone!

Išėjau į kiemą ir sėdau į automobilį. Kas čia per gyvenimas?! Kas ta Eimutė? Nejau Kęstutis galėjo tokią nesąmonę iškrėsti?

Parvažiavus namo, vėl išsiėmiau lapą, skaičiau. Turėjau pasvarstyti, neužilgo Kęstutis grįš…

Brangioji, jau namie! Kuo čia taip gardžiai kvepia?

Užeik, pats pamatysi…

Kęstutis su džiaugsmu patrynė delnus ir atėjo į virtuvę. Sėdėjau fotelyje, sukryžiavus kojas, žiūrėjau į jį nei trupučio nesišypsodama.

Ką? Kodėl taip į mane žiūri, net nejauku…

Kęsti, kas ta Eimutė Aleknienė?

Tai viena firmos, su kuria bendraujam, darbuotoja. O kas?

O tas, kad ji laukiasi nuo tavęs… Štai, pasiskaityk.

Kęstutis netekęs žado paėmė lapą, greitai permetė akimis.

Neįmanoma… Jokio ryšio nebuvo, nežinau apie ką šneka.

Tau geriau žinoti. Ji reikalauja iš manęs 30 000 eurų už tai, kad darytų abortą. Kitaip, sako, išeisi pas ją. Viskas taip.

Nesuvokiu… Iš kur tokios mintys? Sonata, prisiekiu nepažįstu, kažkoks kliedesys.

Ir aš taip pat manau. Ne tai, kad tave laikyčiau šventu… Bet pajaučiau, kad ji meluoja, nori pinigų.

Gali tikrinti, kaip tik nori neturiu ko bijoti. Nesąmonės tos merginos! Miela, tik tu man svarbi…

Supratau. Eikim vakarieniauti.

Kitą dieną paskambinau Eimutės pateiktu numeriu, paprašiau apsilankyti mano kabinete. Ji pasirodė po pusvalandžio.

Taip, Eimute. Kęstutis negali būti būsimo vaiko tėvas. Tikiu jam. Lengvai pinigų užsidirbti nepavyko. Galit ramiai daryti abortą.

Keista jūs moteris… Kodėl jam taip šventai tikite? Gal į veidrodį pasižiūrėkit? Jums keturiasdešimt, ale ir kaip gerai beatrodytumėt, visad bus jaunesnių ir gražesnių.

Ką dar pasakyti norite?

Galiu pasiūlyti jums nusipirkti šį vaiką. Galit atlikti bet kokius tyrimus tėvas Kęstutis. Esu įsitikinusi šimtu procentu.

Bet jis su tavimi nieko neturėjo? Kaip tai įmanoma?

Gerai, pasakysiu tiesą. Prieš pusantro mėnesio buvo įmonės vakarėlis, susipažinau su Kęstučiu.

Bendri pažįstami buvo papasakoję, kad jūsų vyras vedęs turtingą moterį, kuri pati vaikų neturi ir negali turėti, net su surogatine motina. Natūraliai atsirado noras susilaukti vaiką, gal galėčiau užsidirbti. Bandžiau suvilioti Kęstutį jis visiškai nereagavo, kas mane užgavo.

Jauna, graži, visų vyrų geidžiama, bet jis ignoravo. Nusprendžiau griebtis gudrybės turiu seserį vaistininkę, ji davė miltelių, nuo kurių porai valandų žmogų apima keista amnezija.

Pridėjau jų į gėrimą, pasiūliau Kęstučiui. Išgėrė. Nuvedžiau namo, paklusnus kaip ėriukas, nesuvokė ką darė. Laimei, tuo metu buvo ovuliacija, pastojau. Kęstutis nieko neprisimena. Yra ir filmukas.

Eimutė padėjo man telefoną, parodė klipą Kęstutis, nuogas, tuščiu žvilgsniu, guli lovoje, nereaguoja į filmavimą.

Man abortą pasidaryti nieko nereiškia, sveikata geležinė. O pinigus mėgstu, ypač lengvus. Nemanau, kad kreipsitės į policiją jūsų pareigos per aukštos, kam apsijuokti. Maniau, kad sutiksite, bet jei ne gimdysiu ir atiduosiu vaiką jums. Pažadu eiti pas gydytojus, maitintis teisingai. 30 000 eurų ir vaikas jūsų.

Likau apstulbusi. Kaip įmanoma?

Eimute, tu nusikaltėlė! Vieta tau kalėjime!

Na ką padarysi. Reikia išsisukti, turiu didelių skolų, o turtuolis “diedukas” kurį laikiau, staiga mirė.

Prašom rimtai pagalvoti, Sonata. Pati paskambinsiu jums po trijų dienų.

Išėjo. Išgėriau stiklinę vandens, pradėjo skaudėti galvą… Kokioje situacijoje atsidūriau!

Vakarop viską atvirai papasakojau Kęstučiui. Jis irgi šoke.

Mane išdūrė… Nuteisiu ją!

Kęsti, nieko stebėtino. Internete radau klinikoje galima atlikti vaiko DNR analizę jau po 7 nėštumo savaitės.

Išsiaiškinsime, ar vaikas tikrai iš tavęs. Mes abu ilgai troškome savo vaiko… Nepavyko. Apie vaikų namus išvis negalvojome. O dabar jei analizė patvirtins tavo tėvystę, yra išeitis. Ne garbingu būdu pradėtas, bet gal Dievas taip duoda mums šansą išsigelbėti nuo likimo be vaikų.

Gali dar ir pagirti tą mergą… Nesąmonės! Geriau tegu pasidaro abortą ir palieka mus ramybėje, dar ir mokėti jai…

Kęstutis piktai išėjo.

Galvoje atgijo praeitis… Prieš dešimt metų su Kęstučiu dar studijavom tame pačiame fakultete. Iškart įsimylėjom. Po vestuvių ėmėmės darbo man dėdė padėjo atidaryti savo įmonę ir davė pradinį kapitalą. Kai atsistojau ant kojų, visa su kaupu grąžinau jam skolą. Kęstutis atidarė parduotuvę, aš rūpinausi savo verslu, buvome laimingi, trūko tik vaikų.

Vieną vakarą ėjome pėstute iš restorano buvo puikus oras. Netikėtai mus užpuolė neblaivių jaunuolių gauja, vienas puolė su peiliu prie Kęstučio, o aš suspėjau apginti vyrą ir pati buvau sužeista į pilvą.

Kelias dienas gydytojai kovojo dėl mano gyvybės. Išgyvenau, bet turėjo pašalinti gimdą ir kiaušides. Sunku buvo susitaikyti, kad niekada neturėsiu savų vaikų.

Kęstutis mane palaikė, rūpinosi, kaltino save. Būčiau norėjusi, kad geriau jis gautų tą smūgį…

Kartais nueidavau į Šv. Kazimiero bažnyčią, uždegdavau žvakeles, melsdavausi, aukodavau vargšams.

Vieną kartą bažnyčios prieigose padėjau pinigėlį senutei.

Ačiū, vaikeli. Matai, tavo širdį spaudžia liūdesys tik neliūdėk, pasakė ji.

Taip, močiute, viskas lyg ir gera, tik vaikų niekada nebus… Sunku tai priimti…

Žinau, ir aš bevaikė. Bet tu turėsi vaiką. Ateina jis stebuklingu būdu…

Atidaviau šypsnį ir nuėjau. Ką galėjo žinoti paprasta senutė?

Susitaikiau, pasinėriau į darbą, mūsų santykiai su vyru darėsi tik stipresni. Ir tada tokia situacija…

Kęstutis sutiko atlikti DNR analizę. Tą patį padarė ir Eimutė, suleista jau devynias savaites. Analizės patvirtino Kęstučio tėvystę.

Na ką, matot pati nemelavau. Tai ar pasiruošusios mokėti už vaiką, šaltai paklausė Eimutė.

Galiu pasakyti tiek: moterį, kuri pagimdys Kęstučio vaiką už pinigus, rastume nesunkiai ir pigiau. Bet kad jau taip susiklostė mes pasiimsim tą vaiką. Sumokėsim pusę sumos: 15 000 eurų. Pasirašome visus dokumentus.

Treisdešimt tūkstančių sakiau! Kodėl deratės?

Dabar jau mes sprendžiam. Jei nenori nieko negausi. Džiaukis, kad visai nepranešėm policijai. Esam geri žmonės…

***

Kęsti, viską sutariau. Turėsim mažylį.

Sonata, kam viso to reikia? Net pinigus ją mokėt…

Gal taip likimas mums siunčia vaiką, reikia priimti.

Viso nėštumo metu Eimutė reguliariai lankė gydytojus, laiku visi tyrimai, darė viską, ką liepė. Gimė stiprus, sveikas berniukas.

Eimutė atsisakė teisių į vaiką, Kęstutis, kaip tėvas, priglaudė sūnų. Popierizmas užtruko, bet pagaliau viskas buvo baigta. Eimutė pasiėmė pinigus, dingo iš mūsų gyvenimo. Visiems aiškinome, kad gimė surogatinė motina.

Ačiū, kad pagimdei mano vyrui, išeidama pasakiau Eimutei.

Berniukas Adomas apsigyveno mūsų namuose.

Kęsti, pažiūrėk, kaip jis į tave panašus…

Manai? Nesuprantu tų mažylių… O gal iš tiesų panašus į mane, koks gražuolis…

Prisimeni tą močiutę prie bažnyčios, sakiau? Juk ji taip viską pranašavo… Vaikas mūsų atsirado stebuklingai…

Žiūrėjome abu į sūnelį kas laukia toliau, nežinojome, bet tame akimirksnyje buvome laimingi.

Kartais Visata mūsų prašymus išpildo labai keistais keliais…

***

Po kelių mėnesių žiniose mačiau pranešimą savo bute rasta negyva Eimutė. Pradėtas tyrimas. Prisizaidė…

Rate article
Zibainis
Add a comment

;-) :| :x :twisted: :smile: :shock: :sad: :roll: :razz: :oops: :o :mrgreen: :lol: :idea: :grin: :evil: :cry: :cool: :arrow: :???: :?: :!:

8 + 12 =

Svetlana išjungė kompiuterį ir ruošėsi išeiti iš darbo. — Svetlana Andrejevna, pas jus atėjo kažkokia mergina. Sako – asmeninis reikalas. — Įleisk ją, tegu užeina. Į kabinetą įėjo nedidelio ūgio, garbanota mergina trumpu sijonėliu. — Laba diena. Mano vardas Kristina. Noriu jums pasiūlyti sandorį. — Laba diena, Kristina. Įdomu, koks sandoris? Lyg ir nepažįstame viena kitos… — Su jumis – ne. Bet su jūsų vyru Kostu – labai gerai pažįstama. Štai… Mergina padėjo ant stalo popieriaus lapą. Svetlana jį perskaitė: „Kristina Aleksejeva, nėštumas 5–6 savaitės“ — Kas čia? Nesuprantu… Kam man tai?! — Ką čia suprasti. Esu nėščia nuo jūsų vyro. Svetlana apstulbusi pažvelgė į ją. Kas čia per naujienos? — Ko jūs iš manęs norite? Sveikinimų? — Ne. Noriu pinigų. Jei jums brangus vyras… — Už ką pinigai? — Aš darau abortą ir dingstu iš jūsų vyro gyvenimo. Jis nežino apie nėštumą, pirma atėjau pas jus. Jei atsisakysite, jis išeis pas mane, nes jūs nevaisinga ir pati gimdyti negalite. Viską apie jus žinau. Tai kaip, sutariam? Svetlana bandė suvokti situaciją. Mintys susipainiojo. — O kiek jūs norite už šią paslaptį? — Tik tris milijonus rublių. Juk tai centai jums. Bent vyras liks, kartu sutiksite senatvę… — Tyra kilnumo! Ačiū už „progą“. Gerai, Kristina, palikite numerį. Pagalvosiu, susisieksiu. — Tik ilgai negalvokit, terminai spaudžia. Kad spėčiau padaryti abortą… Kristina užrašė numerį ant lapelio ir neskubėdama išėjo iš kabineto. — Svetlana Andrejevna, jūs jau išeinate? Technikė laukia… Svetlana sulankstė lapelį ir įsidėjo į rankinę. — Taip, aš jau išeinu. Iki rytojaus, Anžela! Svetlana išėjo iš biuro, sėdo į savo automobilį. Kas čia per nesąmonė?! Kas ta Kristina? Negi Kosta tikrai… Gali būti, jog ši netikėta svečio apsilankymas išvers visą gyvenimą aukštyn kojom… Nesitikėtas svečias – sutrikdyta šeimos idilė Vilniuje: Svetlanai pateikiamas šokiruojantis ultimatumus, o vyro praeities paslaptis grasina sužlugdyti svajonę apie vaiką