Penkerius metus buvau su savo mergina – gyvenome skirtinguose Lietuvos miestuose dėl darbo, kasdien …

Biržų miesto dienoraštis, vasaros vidurys.

Su Austėja draugavome penkerius metus. Dėl darbo gyvenome skirtinguose miestuose ji dirbo Kaune, aš likau Biržuose. Nors atstumas mus skyrė, kasdien kalbėdavomės telefonu, dalindavomės planais apie ateitį. Kažkur giliai jau brandinau mintį pasiūlyti jai tapti mano žmona juk laikas nutraukti tuos tarpmiestinius maršrutus, pradėti kartu, visam laikui. Pasitikėjau ja. Niekada nebuvau gavęs rimtų priežasčių abejoti jos ištikimybe.

Vieną rytą mane nustebino skambutis iš nežinomo numerio. Atsiliepiau balso tonas ramus, mandagus vyras. Prisistatė: Vilius. Kalbėjo tiesiai:

Nenoriu konfliktų. Skambinu, nes, manau, turi žinoti vieną svarbų dalyką.

Vilius trumpai papasakojo jis IT specialistas, neseniai pradėjo bendrauti su moterimi. Kol kas tik SMS, kavos, susirašinėjimai per Messenger. Austėja. Ji jam nekalba apie jokį draugą. Iš pradžių viskas atrodė nekalta, kol pora dalykų nesuėjo į galą. Papasakojo draugui, kas vyksta. Draugas, pagirdęs Austėjos vardą, sukluso, paprašė parodyti nuotrauką. Kai pamatė, pasakė:

Pasitrauk nuo jos. Ji turi nuolatinį vaikiną jau penkerius metus.

Draugas jam aiškiai kalbėjo čia ne šiaip gandai, o faktas, apie kurį žino pusė biurų Kaune. Apibūdino mane: gyvenu Biržuose, Austėja dirba Kaune, o ji leidžia sau… be sąžinės graužaties. Ir dar blogiau per tą patį laiką Austėja susitikinėja su kitu IT specialistu, kuris puikiai žino apie mane, bet jam nė motais.

Tuomet Vilius viską suprato: čia nebe nesusipratimas, o moteris, kuri drąsiai žaidžia dvigubą, o gal ir trigubą, gyvenimą aš, tas jo pažįstamas inžinierius ir jis pats, kuriam nuoširdžiai melavo.

Jis nusprendė nusimesti sąžinės naštą: jei tarp moterų būna solidarumas, tai vyrams irgi reikia rūpintis vieniems kitais. Mano kontaktą susirado socialiniuose tinkluose, nes nenorėjo rašyti norėjo pasakyti viską atviru balsu.

Jei reikės kažkokių įrodymų, duok žinoti galiu viską perduoti. Neturiu, ką slėpti, tarė jis.

Aš paprašiau įrodymų. Pokalbis nutrūko, o po kelių minučių telefone jau laukė visa magnetofoninė juosta: žinutės, balsiniai įrašai, nuotraukos, susitarimai susitikti. Kaip Austėja rašė jam… lygiai tokiais pačiais žodžiais, kaip man. Tiek pat saldžių pažadų. Tie patys sakiniai. Tas pats šiltas tonas.

Skausmas prispaudė prie širdies kaip pirmoji pūga vos nepradėjau dusti. Ją mylėjau, visą gyvenimą jau dėliojausi pagal ją. Galvojau, kad jau laikas keisti miestą, siūlyti bendrą gyvenimą, šeimą.

Paskambinau Austėjai ir iš karto spaudžiau klausimais. Ji nebandė išsisukti, tik iš pradžių menkino reikalą. Vėliau pyko, kad kažkas kišasi, galiausiai verkė. Sakė: Esu pasimetusi. Nežinau, ko noriu. Nemaniau, kad taip viskas paaiškės…

Padėjau ragelį.

Tą akimirką supratau ne tik vyrai būna neištikimi. Yra moterų, kurios samprotingai ir ciniškai meluoja, veda kelis gyvenimus vienu metu ir puikiai supranta, ką daro.

Taip, praradau santykius. Tačiau esu dėkingas tam žmogui, kuris, net manęs nepažinodamas, rado savyje drąsos ir orumo mane perspėti. Kitaip šiandien turbūt jau būčiau atidaręs naują gyvenimo skyrių su žmogumi, kuris ramiai gyveno dvigubą arba net trigubą gyvenimą. Ir dabar žinau: niekada negalima aklai pasitikėti net artimiausiu žmogumi visada reikia klausyti širdies, bet turėti ir šalto proto.

Rate article
Zibainis
Add a comment

;-) :| :x :twisted: :smile: :shock: :sad: :roll: :razz: :oops: :o :mrgreen: :lol: :idea: :grin: :evil: :cry: :cool: :arrow: :???: :?: :!:

three × 5 =

Penkerius metus buvau su savo mergina – gyvenome skirtinguose Lietuvos miestuose dėl darbo, kasdien …