Jessicos vyras dažnai prieš ją pakeldavo ranką, o po dukters gimimo situacija tik dar labiau pablogėjo.

Laima visada jautėsi tarsi svetima Vilniuje juk ji atvyko iš mažo Lietuvos kaimelio, kur dar ir dabar vieno kambario butai kainuoja vos kelis šimtus eurų. Kartą ji pati vieną tokį mažą butuką ir nusipirko tik niekam apie tai neprasitarė, net vyrui Pauliui. Kol jis lakstė po komandiruotes užsienyje, mūsų Rugilė pasaulį išvydo. Gimdymas vyko paprastoje Vilniaus gimdymo namuose, tačiau vyrui pasakiau, kad buvau privati klinikoje… Elitinėj!. Na, žinai, pinigus, kuriuos Paulius siųsdavo apsipirkimui, aš sukdavau kaip tik galėdavau. Kol vyras namuose, šaldytuve būtinai prigrūsta mėsos, žuvies, visokių skanėstų. Bet vos tik jis išvyksta vėl tęsdavosi taupymas.

Aš net drabužių dukrai naujų nepirkdavau. Arba draugės atiduodavo, arba nusižiūrėdavau iš Bobų turgelio. Kaip kitaip man būtų pavykę atsidėti pinigų butui? Dažnai kviesdavau mamą iš kaimo ji prižiūrėdavo Rugilę, o aš slapčia eidavau į darbą. Nors ir žinojau: Paulius pats kaltas, kad esam tokioje situacijoje. Jam patiko, kad aš lyg ir tobula žmona. Viską atlikdavau kaip liepta juk kaimo mergaitė, o jis grynas vilnietis, visada su savo nurodymais… Bet žinai, po truputį pradėjau galvoti apie išėjimą. Juk jei viena diena ranka per stipriai pakils gali būti viskas. Visų santykių pabaiga.

Kad suprastum, net su vaisiais manipuliuodavau. Rugilei nupirkdavau kelis obuolius, o Pauliui sakydavau, kad kilogramą tempiau namo. Man prireikė beveik dvejų su puse metų, kol susitaupiau tiek, kiek reikėjo. Ir tada, kai jis vėl išvažiavo į komandiruotę, tyliai susikroviau lagaminą, pasiėmiau Rugilę ir išėjau. Dieną prieš tai jau buvau paduot prašymą skyryboms. Paulius bandė mus pasivyti rašė, skambino, maldavo, kad viskas pasikeis. Bet buvo ir tokių dienų, kai grasindavo: tipo, niekada neleis mūsų prarasti ir atsiims bet kokia kaina.

Vėliau sužinojau, kad greitai susirado kitą kažkokią studijuojančią merginą. Esu tikra, kad elgiasi su ja taip pat, kaip ir su manimi. Visad jaučiau sąžinės ramybę: aš jo neapgaudinėjau. Pinigai, kurie liko, buvo iškentėti. Ir kitaip negalėjau reikėjo gelbėt save ir vienintelę dukrą.

Rate article
Zibainis
Add a comment

;-) :| :x :twisted: :smile: :shock: :sad: :roll: :razz: :oops: :o :mrgreen: :lol: :idea: :grin: :evil: :cry: :cool: :arrow: :???: :?: :!:

4 × three =

Jessicos vyras dažnai prieš ją pakeldavo ranką, o po dukters gimimo situacija tik dar labiau pablogėjo.