„Mano sūnus nupirko butą, o tu esi tik išlaikytinė“: uošvės žodžiai

Savo vyrą, Modestą, sutinku studijuodama Vilniaus universitete. Tuomet abiem mums yra po aštuoniolika metų ir abu esame pirmakursiai. Jis iškart patraukia mano dėmesį stiprus, išmintingas, o svarbiausia labai geros širdies. Pradžioje mudu tiesiog draugaujame, tačiau greitai suprantu, kad jaučiu jam kur kas daugiau nei draugiškumą. Po kelių mėnesių tampame pora. Vis dar su šiluma prisimenu tą laiką ir manau, kad studijų metai buvo patys gražiausi mano gyvenime.

Modestas pasipiršo man po metų nuo draugystės pradžios, o netrukus ir susituokėme. Didelės šventės surengti negalėjome neturėjome pakankamai pinigų, todėl vestuves atšventėme siaurame šeimos rate.

Antraisiais studijų metais Modestas pradeda dirbti. Iš pradžių gyvename bendrabutyje, svajodami vieną dieną įsikurti savame būste. Ir svajonė pamažu ima virsti realybe. Po močiutės mirties paveldžiu šiokį tokį turtą, Modestas taip pat sukaupia pinigų tiek užtenka pradiniam įnašui už dviejų kambarių butą Vilniuje, nes ketiname artimiausiu metu auginti šeimą.

Kartu išgyvename dešimt metų, bet vaikų taip ir nesulaukiame. Prieš keletą metų Modestui nusišypso nelaimė darbe įmonė susiduria su finansiniais sunkumais, o direktorius visą kaltę dėl skolų ir šešėlinės buhalterijos suverčia Modestui, vyriausiajam buhalteriui. Po ilgų teismų Modestas visiškai be kaltės siunčiamas į Lukiškių kalėjimą ketveriems metams. Kovojome ilgai, ieškojome geriausių advokatų ir pagalbos, tačiau dokumentai būna sustyguoti taip, kad Modestas atrodo kaltas, nors tik vykdė vadovo nurodymus. Buvo be galo sunku, bet palaikiau vyrą kiek tik galėdama, tačiau po metų išaiškėja, jog ir pačiai reikia paramos…

Vieną dieną į mano butą užsuka anyta ir pareiškia, kad privalau iš čia išsikraustyti. Ji kaltina mane dėl Modesto nelaimės ir dar tvirtina, kad butas įgytas išskirtinai už jos sūnaus pinigus esą aš neturiu jokių teisių į šį būstą. Netekau žado tokio nuoširdžio žiaurumo iš vyro mamos nesitikėjau.

Paaiškėja, kad prieš teismą Modestas anytai išdavė įgaliojimą ir ji gavo pažymą iš banko, jog visos įmokos už buto paskolą buvo mokamos iš Modesto sąskaitos. Anyta tvirtina, kad šie dokumentai teisme neva pakankami, jog likčiau be teisės į butą, nes finansiškai prie jo įsigijimo neva neprisidėjau. Esu bejėgė ir pasimetusi nežinau, kaip elgtis toliau…

Rate article
Zibainis
Add a comment

;-) :| :x :twisted: :smile: :shock: :sad: :roll: :razz: :oops: :o :mrgreen: :lol: :idea: :grin: :evil: :cry: :cool: :arrow: :???: :?: :!:

1 × three =

„Mano sūnus nupirko butą, o tu esi tik išlaikytinė“: uošvės žodžiai