Niekas manęs nesugebėjo įžeisti labiau nei mano buvęs vyras.
Paskutinius tris mėnesius su juo nesimatėm. Paskutinį kartą mačiau jį Vilniuje, kai savaitgaliui vežiau mūsų dukrą pas jį. Praėjo vos dvylika savaičių, o jis kaip koks naujas žmogus!
Metus jam burbėjau, kad susiimtų numestų svorio, nevalgytų tų cepelinų per naktis ir negertų limonado kibirais. Gulėdavo ant sofos kaip tulpė prieš lietų, o išvesti jį pasivaikščiojimui Katedros aikštėje buvo kaip bandyti išvaryti katiną iš šilto guolio. O dabar štai tau: ant grindų išskleistas jogos kilimėlis, matomiausioje Vilniaus butuko vietoje! Dar turi naują šukuoseną, rūbai išlyginti net marškiniai, kurių seniau net su padidinamuoju stiklu nebūtų radęs švarių.
Per visą santuoką nesugebėjau jo išmokyti net skalbimo mašinos įjungti, o dabar, pasirodo, gali pats visus namų darbus nudirbti. Kaip koks burtininkas tik spragt, ir jau moka viską, ko anksčiau nenorėjo bandyti.
Na, teko mums pasikalbėti…
Išklausiau viską, ko net nesitikėjau. Jis pasakė, kad metus jį laikiusi per mažai, todėl buvau jam nemaloni, o dabar, kai jau nesame kartu, jis gali atsiskleisti. Sako, daugiau mūsų su dukra neįsileis į savo naujus planus nes čia, matote, atsirado nauja meilė su ja sportuoja, tobulina save ir užsidirba daugiau eurų nei bet kada anksčiau. Tikrai buvo smūgis žemiau juostos! Už mane ir mūsų vaiką piršto nepajudino, o dėl kažkokios šviežutėlės panelės gali tapti sportiniu stebuklu.
Sakoma: duok kiek nori tiek ir gausi mainais. Mano buvęs buvo iš tų, kuriems duodi, o atgal net pakuotės sklindžių retai gausi. Myliu, gerbiu, tik kartais ką lepteldavau visgi per tiek metų būtų buvę keista tylėti. O iš jo vis tas pats nieko…
Net ir po skyrybų matosi, kam jis svarbiausias ne ta dukra, kurios nematė mėnesių mėnesiais, o jis pats! Būtų man per gyvenimą tekę pabūti jo kailyje, gal suprastų, ką reiškia dėti pastangas ir mainais gauti… na, tą patį, ką jis visada dosniai dalino. Bet ką čia žinai gal vieną dieną jį ir pasieks karmos banga su bulviniais blynų trupiniais, kas čia žino…
