Išeik lauk, nedėkinga dukra! su ašaromis akyse tarė tėvas, o Ieva paliko namus. Praėjo aštuoneri metai, kai ji neteko mamos, ir dabar, būdama aštuoniolikos, Ieva su aukso medaliu baigė paskutinius medicinos mokyklos metus. Ji svajojo sekti mamos pėdomis, tačiau tėvas jau buvo paruošęs kitą kelią, pasiūlydamas netikėtą staigmeną pranešė apie jos sužadėtuves su geriausio draugo sūnumi.
Ieva, draskoma abejonių, tačiau pasiryžusi gyventi pagal savo svajonę, susirado vietą studentų bendrabutyje Vilniuje ir ėmė dirbti puse etato kuklioje kavinėje. Vieną vakarą, baigdama pamainą, ji pastebėjo elegantiškai apsirengusį tamsiaplaukį vyrą jo stilius labiau tiktų prabangiam restoranui, nei paprastai kavinei Žirmūnuose. Ieva negalėjo nustoti galvojusi apie jo keistą išvaizdą ir išlaikytą laikyseną.
Grįždama į bendrabutį, ji sutiko tą patį vyrą, laukiantį jos prie automobilio. Jis šūktelėjo: Ieva, turiu tau pasakyti kai ką svarbaus! Nustebusi, ji sustojo įsiklausyti. Jis prisistatė buvo tas sužadėtinis, kurį tėvas jai parinko gimtadienio proga, bet nepavyko atvykti laiku.
Mano vardas Robertas Jankevičius, ištarė jis ramiai. Atsisakykime oficialumo, kalbėkime kaip žmonės. Turiu tau pasiūlymą: pirmiausia išklausyk, o vėliau nuspręsk, priimti ar atmesti. Ieva linktelėjo.
Robertas pasidalino savo istorija. Jis norėjo sukurti nuosavą verslą, tačiau tėvas grasino jeigu nesusituoks su tinkama mergina, praras šeimos įmonę. Jis pasiūlė fiktyvią santuoką: visiška laisvė, nuosava kambario raktas, finansinis palaikymas lituose ir jokio spaudimo ar kišimosi į jos gyvenimą.
Ieva buvo apstulbusi, ir paprašė laiko pagalvoti. Robertas padavė savo vizitinę kortelę, prašydamas paskambinti, kai bus pasiryžusi. Praėjus kelioms dienoms, ji viską išanalizavo ir galiausiai susisiekė su juo.
Vestuvės vyko tik abiejų tėvų akivaizdoje. Pirmas bučinys uždegė šiltą kibirkštį tarp jų. Ieva tyliai sušnibždėjo, kad jam jaučia simpatiją, Robertas su džiaugsmu atsakė tuo pačiu. Per kelis mėnesius ta kibirkštis virto liepsna. Tarp jų gimė tikra meilė, ir kartu jie suprato likimas sujungė jų širdis amžiams.
