Saulė, mergaitė, kurią tėvas paliko vaikų namuose būdama vos aštuonerių, šiandien pagaliau ryžtasi jam pasipriešinti ir pamokyti. Jos mama mirė anksti, tad tėvas greitai vedė iš naujo ir sukūrė naują šeimą su antrąja žmona Rasa bei dviem jos vaikais. Kai tik Rasa įžengė į jų namus Vilniuje, Saulės gyvenimas apsisuko aukštyn kojom. Pamotė nedelsdama išvarė Saulę, sakydama, kad jos sūnums reikia erdvės, ir mergaitė buvo išsiųsta į vaikų namus.
Augdama, Saulė nuolat patirdavo patyčias ir smurtą tiek iš pamotės sūnų namuose, tiek iš kitų vaikų vaikų namuose, kurie elgėsi su ja žiauriai ir negailestingai. Per aštuntą gimtadienį tėvas pažadėjo grįžti ir pasiimti ją namo, taip pat padovanoti ilgai lauktą lėlę, bet pažadą sulaužė ir paliko ją vaikų namuose. Saulė niekada neprarado vilties sulaukti tėvo, tačiau jis daugiau nepasirodė.
Po daug metų, Saulė nusprendžia pati imtis veiksmų ir susitikti su tėvu pietų metu užeigoje Vilniuje, kartu su Rasa. Ji paprašo paaiškinimo už jo veiksmus ir už pažadėtą lėlę. Nepaisant tėvo gailestingo elgesio, Rasa bando nukreipti temą ir viską nutylėti. Saulė nenusileidžia ji reikalauja tiesos ir nori, kad tėvas atsakytų už skaudžią praeitį.
Rasa bando nuraminti Saulę, tačiau pokalbis pavirsta į aršią ginčą. Saulė viešai pasako apie pamotės vaidmenį ją išvarant į vaikų namus ir kaltina ją dėl visų nelaimių, kurios ją ištiko. Mergina atsisako tylėti, atskleisdama visą ilgai laikytą nuoskaudą. Tėvas pagaliau supranta, kokias pasekmes turėjo jo sprendimai ir kiek skausmo Saulė patyrė.
Gruzinimas su Rasa nesibaigia taip, kaip tikėjosi Saulė susitaikymo neivyksta. Priešingai, ji tik dar labiau įsitikina, kad tėvas nebegali nieko pakeisti. Nusivylusi, Saulė nusprendžia nutraukti visus ryšius su tėvu, suvokdama, kad jis niekada nebebus tikras tėvas jos gyvenime. Išeidama iš susitikimo, Saulė jaučiasi liūdna, bet ir palengvėjusi supranta, kad turi judėti pirmyn ir susikurti savo kelią, o skausmas ir abejingumas, patirti iš tėvo, daugiau nebelems jos ateities.
